STEREOFOTOGRAMETRINIO MATAVIMO METODŲ TAIKYMAS PASTATŲ KARTOGRAFAVIME

Abstract

Kartografuojama objektų padėtis ir erdvinės savybės modeliuojamos geometriniais objektais (taškais, linijomis, plotais). Duomenų rinkiniuose pateikiami susisteminti ir metodiškai sutvarkyti objektai. Norint gauti kokybiškus realaus pasaulio duomenis, tikslinga įvertinti turimų duomenų tikslumą. Pastatų kartografavimui naudojami stereofotogrametrinio matavimo ir ortofotogrametrinis metodai. Dažniausiai objektų padėtis nustatoma naudojant ortofotografinių žemėlapių informaciją, kai pagal objekto požymius (formą, dydį, šešėlius, tekstūrą, tarpusavio ryšį) atpažįstami ir įvardijami antropogeniniai ir gamtiniai objektai. Pastatų aukščiai bei stogai turi įtakos aerofotografinei informacijai, о svarbiausia ir kartografavimo tikslumui: iškraipomos pastatų centrinės projekcijos (perspektyvos), atsiranda mastelio pokytis atsižvelgiant į pastatų pamatų ir stogo padėtį (šlaitinių stogų nuosvyros). Dešifruojant pastatus ortofotografiniu būdu sudėtinga įvertinti pastatų perspektyvinį pokytį dėl aukščio.
Straipsnio aktualumas siejamas su aerofotografinių nuotraukų stereodešifravimo panaudojimo galimybėmis ir gautų geoduomenų (pastatų) rezultatų tikslumo įvertinimu. Straipsnyje pateikiami stereoskopinio regėjimo metodai, jų trūkumai ir privalumai, astenopijos simptomų pastebėjimai vykdant poliaroidinį ir anaglifinį stereostebėjimo būdus. Aptariama aerofotografinių vaizdų geometrija, norint gauti geriausią stereomodelį.
Tyrimų metu atliktas pastatų (plotinio objekto) stereofotogrametrinis matavimas. Stereofotogrametriniai matavimai atlikti su fotogrametriniams uždaviniams spręsti programine įranga Photomod, naudojant Planar 3D vaizduoklį bei poliaroidinius akinius.
Stereofotogrametrinio matavimo metodu fiksuojant pastatus eliminuojama jų aukščio įtaka ir pasiekiamas geresnis pastatų kartografavimo tikslumas. Gauti rezultatai lyginami su georeferencinio pagrindo kadastro (GRPK) duomenimis ir atliktais natūriniais geodeziniais matavimais. Atsižvelgiant į stereofotogrametrinio matavimo privalumus nustatyta, kad pastatų ploto dydžiai neturi įtakos duomenų vaizdavimo tikslumui. Žymesnę įtaką pastato erdviniam duomenų tikslumui turi pastato konfigūracija (kampų skaičius) ir pastato aukštis.