Socialinės rizikos paauglių orumo palaikymas socialinio darbuotojo veiklos praktikoje

Abstract

Straipsnyje analizuojami socialinės rizikos paauglių orumo palaikymo veiksniai socialinio darbuotojo veiklos praktikoje. Šiandien paaugliai sunkiai savo jėgomis išlaiko savo orumą. Orumas yra išlaikomas dialogu su kitais, pripažįstant vienas kito teisę į neliečiamybę. Socialiai pažeisti paaugliai susiduria su savo asmens vertės problema kitų atžvilgiu. Paaugliams dėl nesugebėjimo savęs atskleisti ir pademonstruoti savo galimybių visuomenei priimtinais būdais, nepakankamo dalyvavimo socialiniame gyvenime, menkavertiškumo jausmo, menkų socialinių interesų, patekusiems į socialinę atskirtį, nesugebėjusiems išspręsti problemą laiku, sunku jausti savo vertę, reikalingumą visuomenėje, o pamynę moralines, visuomenės elgesio normas, tuo pačiu, pamina ir savo orumą, praranda savo asmens vertingumą. Straipsnyje analizuojama socialinės rizikos paauglių orumo pamenkinimo situacijos, per socialinės atskirties konceptą. Tai sąlygoja paauglių patekimą į socialinio darbuotojo pagalbos lauką. Buvo išanalizuoti socialinės rizikos paauglių atsakymai apie jų ir socialinių darbuotojų santykius pagalbos metu. Duomenys atskleidė, kad socialinio darbuotojo veikla yra reikšminga, nes jam suteikiamos galios padėti paaugliams. Šioje veikloje žmogiškasis aspektas tampa pats socialinis darbuotojas, nuo jo įdėtų galių ir asmenybės kilnumo priklauso socialinės rizikos paauglių pastangos ,,grįžti" į visuomenę, taip pajausti savo vertę bei atstatyti žmogiškąjį orumą. Socialinis darbuotojas padeda jiems atstatyti žmogiškąjį orumą, kurdamas pagalbos santykį, kuriame vienas iš svarbiausių dalių yra pats socialinis darbuotojas, jo profesionalus elgesys su paaugliais.