Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Abstract
Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų. Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo – gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.
Downloads
References
2. Adomaitienė, J., & Balčiūnienė, R. (2017). Asmenų, dirbančių socialinių paslaugų sektoriuje, kompetencijos ir jų tobulinimo galimybės. Andragogika, 1, 71–93. 10.15181/andragogy.v6i0.1213
3. Dirgėlienė, I., & Liekis, S. (2013). Socialinio darbuotojo veiklos galimybės psichikos sveikatos centro tarpdisciplininėje komandoje. Sveikatos mokslai, 23, 42–46. https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/03/419-1477-1-SM.pdf
4. Eidukevičiūtė, J., Večkienė, N. P. (2014). Profesinio identiteto formavimasis socialinio darbo praktikoje: komunikacinės kompetencijos aktualizavimas. Tiltai, 4, 37–56. https://e-journals.ku.lt/journal/TBB/article/2214/file/pdf
5. Klimovienė, G., Barzdžiukienė, R. (2018). Komandinio darbo įtaka studentų akademiniams pasiekimams anglų verslo kalbos pratybose. Aukštųjų mokyklų vaidmuo visuomenėje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos, 1(7), 82–88.
6. Leliūgienė, I., Gailevičiūtė, R., & Bajorienė, A. (2013). Edukacinės kultūrinės veiklos globos namų gyventojams organizavimas. Science & Processes of Education/Mokslas ir Edukaciniai Procesai, 2, 14–27. https://www.lituanistika.lt/content/77562
7. Valstybinis psichikos sveikatos centras (2021). Mėnesinė ataskaita. https://vpsc.lrv.lt/lt/info-asis-naudotojams
8. Mačiulis, V., Buginytė, A., Mickienė, F. (2015). Sutrikusios psichikos asmenų subjektyviosios ir objektyviosios gyvenimo kokybės kintamųjų sąsajos. Sveikatos mokslai, 25(1), 90-100. doi:10.5200/sm-hs.2015.015
9. Milkintaitė, L., Marcinkevičienė, D. (2013). Socialinio darbuotojo realizuojami vaidmenys smurto pasireiškime socialinės rizikos šeimose. Profesinės studijos: teorija ir praktika, 11, 81–89. https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2013~1367189375375/J.04~2013~1367189375375.pdf
10. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2023). Socialinės globos įstaigos. https://www.ndt.lt/laisvos-vietos-socialines-globos-istaigose/
11. Okecho, O., C., Onyango, M., A., & Othieno, C. J., Opanga, Y. (2020). Roles and Contributions of Different Cadres of Social Workers in Mental Health Care Teams: A Systematic Review. Frontiers in Psychiatry, 11, 872. https://doi.org/10.12955/pss.v1.66
12. Pukinskaitė, R. (2019). Socialinio darbo specialistų požiūris į savo kompetencijų tobulinimą dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Socialinis darbas, 18(2), 105–116. doi:10.13165/SD-19-18-2-07.
13. Engedal, K., Strom, S., B. (2020). Ethical Aspects in Dementia Care. Nursing Ethics, 28(28), 1–8. http://dx.doi.org/10.1177/0969733020952121
14. Rosa, B., Helena., N., Almeida. (2023). The Influences of Managerialism in the Professional Intervention of Social Workers. European Journal of Social Sciences, 3(1), 45–52 10.2478/eujss-2023-0016
15. Ruškus, J. (2020). Asmeninė pagalba kaip išsilaisvinimas iš paternalizmo savarankiškam gyvenimui. Mano teisės. Žmogaus teisių portalas. https://manoteises.lt/straipsnis/asmenine-pagalba-kaip-issilaisvinimas-paternalizmo-savarankiskam-gyvenimui.
16. Šatkauskienė, S. (2016). Bendradarbiavimo sistemos kūrimas socialinio darbo intervencijos procese: „stengiamės, kad neišeitų į niekur“. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai. 17(1), 55–78. http://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.17.1.3
17. Sulimani-Aidan, Y., Benbenishty, R., Dinisman, T., & Zeira, A. (2013). Care Leavers in Israel: What Contributes to Better Adjustment to Life After Care? Journal of Social Service Research, 39(5), 704–718. https://doi.org/10.1080/01488376.2013.834283
18. Takeuchi, T., Togari, T., Oe, M., Takemura, Y., Sanada., H. (2013). Variations in the Mental Health and Sense of Coherence (SOC) of New Graduate Nurses and the Effects of SOC on Variations in Mental Health. Open Journal of Nursing, 3, 122–129. 10.4236/ojn.2013.31016
19. Šumskienė, E., Mataitytė-Diržienė, J., Klimaitė, V., & Petružytė, D. (2017). Stigmosdaugiamatiškumas psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Filosofija. Sociologija, 28(4), 277–284. https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2017~1518438673752/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
20. Trakšelys, K. (2012). Andragoginės prieigos taikymas atstatant socialinius įgūdžius. Andragogika, (3), 202–211. https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2012~1367188446761/J.04~2012~1367188446761.pdf
21. Vaicekauskienė, V., Savickienė, E. (2013). Pagyvenusių žmonių požiūris į gaunamas socialines paslaugas: Karoliniškių seniūnijos atvejis. Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos, 2, 217–230.
22. Zaturskis, G., Kiaunytė, A., (2014). Žmogus su psichine negalia neveiksnumo konstravimas: socialinio darbuotojo dilemos. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 13, 96. https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/6326638b-5be7-4e99-84d7-174ed78d9e86/content
Copyright (c) 2023 Tomas Virbalis, Inga Arbataitienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
