SOCIALINIO DARBUOTOJO NUOSTATOS Į ASMENŲ SU PROTO NEGALIA SEKSUALUMĄ

Abstract

Straipsnyje atskleidžiamos socialinio darbuotojo nuostatos į asmenų su proto negalia seksualumą. Aptariama seksualumo samprata, visuomenės požiūris į proto negalią turinčių asmenų seksualumą. Analizuojama fiziologinių poreikių patenkinimo reikšmė. Atskleidžiamos socialinių darbuotojų nuostatos apie proto negalią turinčių žmonių seksualumo ugdymą. Straipsnyje aptariama, kokios seksualumo valdymo problemos kyla proto negalią turintiems asmenims ir kaip socialinis darbuotojas gali padėti sprendžiant žmonių su proto negalia seksualumo valdymo problemas. Asmenys, turintys proto negalią, yra vieni labiausiai pamirštų, ir jų žmogiškasis orumas yra dažniausiai pažeidžiamas. Su jais yra netinkamai elgiamasi, nesirūpinama. Pastarieji lieka nuskriausti daugelyje sričių, įskaitant būstą, švietimą, užimtumą ir seksualumą. Nepaisant tokios socialinės neteisybės, istoriškai socialinio darbo profesija parodė minimalų susirūpinimą šiais gyventojais. Asmenų, turinčių negalią, seksualumo ugdymas pastaruoju metu vis dažniau mokslininkų dėmesio susilaukianti tema, tačiau pastebima, kad pagrindinis dėmesys išlieka seksualumo ugdymo proto negalią turinčių asmenų populiacijoje, nes atsiremiama į proto negalios sudėtingumą. Todėl seksualumo ugdymo problematika tampa pagrindinių užsienio mokslininkų diskusijų ir tyrinėjimų objektu. Iš straipsnyje analizuotos mokslinės literatūros galima apibendrinti, kad žmonės su proto negalia turi seksualinių poreikių, norų ir troškimų. Jie dažnai mano, kad seksualumas yra sudėtingas dalykas, o visuomenėje vis dar vyraujančios stigmos dėl proto negalią turinčių asmenų seksualumo, laikomos viena iš kliūčių, neleidžianti užtikrinti asmenų seksualinių teisių, taip pat seksualumas yra laikomas proto negalią turinčių asmenų kokybinio gyvenimo išraiška ir vienas iš poreikių, su kuriuo socialiniai darbuotojai turėtų būti susipažinę ir žinoti, kaip spręsti su seksualumu susijusius klausimus. Užsienio mokslininkai, kaip vieną iš pagalbos priemonių proto negalią turintiems asmenims tenkinant fiziologinius poreikius, siūlo socialinių darbuotojų įsitraukimą ir šių asmenų ugdymą apie seksualumą / intymumą, galimas kilti rizikas, santykių kūrimą ir pan. Pastebėta, kad seksualumo ugdymas turėtų būti pradedamas dar švietimo įstaigose, kaip vienas iš lytiškumo ugdymo aspektų. Galima teigti, kad labai reikia, jog socialiniai darbuotojai įgytų žinių ir įgūdžių, kad padėtų asmenims, turintiems proto negalią ir jų šeimoms seksualinio švietimo ir konsultavimo srityje.