Profesijos terminų vartosena Kauno kolegijoje
Abstract
2023 m. kovo mėnesį buvo atliktas tyrimas „Terminijos normos ir realioji vartosena akademinėje veikloje“. Šiame straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai, tiksliau – siekiama atskleisti Kauno kolegijos dėstytojų profesijos terminų vartosenos ypatybes. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai: 1) nustatyti, kokia yra Kauno kolegijos dėstytojų pozicija dėl norminių ir nenorminių terminų vartosenos skirtingose situacijose; 2) nustatyti terminų paieškos šaltinius, kuriais dažniausiais naudojasi dėstytojai; ir 3) įvertinti bendrųjų mokslo terminų pasirinkimą vartoti akademinėje veikloje. Tyrimo analizė leidžia teigti, kad aukštosios mokyklos dėstytojai stengiasi per paskaitas, rašydami mokslinius straipsnius ar pristatydami savo tyrimus moksliniuose renginiuose, vartoti lietuviškus arba tokius terminus, kurie yra norminiai ir pateikiami tam tikros srities terminų žodynuose ar terminų duomenų bazėse. Nenorminių terminų vartosena iš esmės susijusi su profesiniu žargonu ir dažnesnė tais atvejais, kai neturima aiškaus ir nusistovėjusio tam tikros srities termino. Norėdami vartoti taisyklingus ir kalbinius reikalavimus atitinkančius profesijos terminus, dėstytojai turėtų ne tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet ir gilinti savo kalbinę kompetenciją, naudotis naujausiais terminų bankais ir žodynais, susipažinti su naujausiais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Tik tokiu atveju studentai galės iš dėstytojų mokytis taisyklingos tam tikros srities terminijos. Nustatyta, kad Kauno kolegijos dėstytojai dažniausiai naudojasi savo srities terminų žodynais ir standartais, kiek rečiau terminų duomenų bazėmis. Nors daugumai respondentų svarbi išteklių kokybė, tačiau jie linksta naudotis paieškos sistemoje „Google“ rastais terminų šaltiniais, kurie ne visi yra patikimi ir sudaryti specialistų. Vertingiausi yra tie terminijos ištekliai, kurie yra kokybiški, reguliariai atnaujinami, lengvai pasiekiami ir atviri, sutelkti vienoje vietoje. Toks Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos terminų bankas.
Downloads
References
Bagdonas, A., & Bliumas, R. (2019). Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Cabré, T. (2023). Terminology: Cognition, language and communication. John Benjamins Publishing Company. DOI: https://doi 10.1075/ivitra.36.
Celiešienė, V. (2007). Dėstytojų kalba – vienas iš akademinės kalbinės aplinkos veiksnių. Santalka. Filologija, 15 (4), 53–60.
Dagienė, V. ir kt. (2008). Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. TEV.
Didjurgienė, A., & Grigonienė, G. (2022). Norminių ir nenorminių neologizmų paplitimas studentų kalboje. Studijos – verslas – visuomenė: dabartis ir ateities įžvalgos, 1 (7), 75–80. DOI: https://doi.org/10.52320/svv.v1iVII.238.
Gaivenis, K. (2002). Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Grigonienė, G., Peleckienė, L., & Alešiūnaitė, L. (2014). Kalbos klaidų pokyčiai specialybės dalykų dėstytojų kalboje. Profesinės studijos: teorija ir praktika, 14, 36–43.
ISO 704: 2022 (E) Terminology work – Principles and methods. Switzerland.
Jakaitienė, E. (2010). Leksikologija: studijų knyga. Vilniaus universiteto leidykla.
Keinys, S. (1996 [2005]). Ar mūsų terminija lietuviška? Dabartinė lietuvių terminologija. Lietuvių kalbos institutas, 246–250.
Krippendorff, K. (2004). Content analysis an introduction to its methodology. 2 edit., Sage Publications. https://www.daneshnamehicsa.ir/userfiles/files/1/9-%20Content%20Analysis_%20An%20Introduction%20to%20Its%20Methodology.pdf.
Kvašytė, R. (2005). Mokomasis terminologijos žodynėlis. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.
Lipskytė, T., Matkevičienė, R. ir kt. (2018). Aiškinamasis ryšių su visuomene terminų žodynas [el. išteklius]. Lietuvos komunikacijos asociacija. https://www.ltka.eu/wp-content/uploads/2020/01/LTKA-termin%C5%B3-%C5%BEodynas.pdf.
Macienė, J. (2018). Studentų darbų mokslinio stiliaus trūkumai. Informacijos mokslai, 81, 92–105. DOI: https://doi.org/10.15388/Im.2018.0.11942.
Matulionytė, A., Jakaitė-Bulbukienė, K. (2021). Students’ attitudes towards the atandardisation of the Lithuanian language. Taikomoji kalbotyra, 16, 110–130. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2021.16.7.
Rimkutė-Ganusauskienė, A. (2021). Sudėtinio termino dėmenų ir apibrėžties subordinacija: vieno atvejo analizė. Terminologija, 28, 175–191. DOI: http://doi.org/10.35321/term28-08.
Rimkutė-Ganusauskienė, A. (2022). Kauno kolegijos bendruomenės požiūris į lietuvių kalbos vartoseną. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 18 (1), 5–9.
Rutkienė, L. (2014). Praktinio ir akademinio specialybės kalbos kultūros žinių taikymo analizė. Santalka. Filologija, Edukologija, 22 (1), 89–96. DOI: http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2014.09.
Tauginienė, L., Gaižauskaitė I. ir kt. (2019). Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas [el. išteklius]. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. https://vtdko.lt/wp-content/uploads/Aiskinamasis_akademinio_saziningumo_terminu_zodynas_2019_mpdf.pdf.
TB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: https://terminai.vlkk.lt/.
Umbrasas, A. (2010). Terminų ringas: „marketingas“ prieš „rinkodarą“. https://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/terminu-ringas-marketingas-pries-rinkodara?lang=lt.
Umbrasas, A. (2023). Lietuvos Respublikos terminų bankas: 20 metų po įstatymo priėmimo. Terminologija, 30, 142–167. DOI: http://doi.org/10.35321/term30-7.
Copyright (c) 2024 Aušra Rimkutė-Ganusauskienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
