Muzikinės steam veiklos priešmokykliniame ugdyme atsižvelgiant į meninio ugdymo mokytojų patirtis ir iššūkius
Abstract
Kintant visuomenės gyvenimui, ryšiams, technologijoms, labai svarbus vaidmuo tenka ugdymui, kuris plačiąja prasme paliečia visas gyvenimo sritis. Vaiko ugdymas priešmokykliniame amžiuje, prieš įžengiant į mokyklinį ugdymą, yra niša, nuo kurios turinio didžiąja dalimi priklauso vaiko pasirengimas mokyklai. Priešmokykliniame ugdyme, pasitelkiant daugelyje pasaulio šalių sparčiai įsitvirtinantį STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Math) ugdymo metodą, vaiko ugdymas(is) įgauna proveržį. STEAM metodo taikymas, integruojant gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką ir menus, vaikams patinka. Šis šiuolaikinis metodas ugdo vaikų kūrybiškumą, gebėjimą tyrinėti, skatina dirbti komandoje, bendrauti, kurti inovacijas, kai mokslas siejamas su realiu gyvenimu. Vėliausiai į STEAM metodą įsitraukusi menų sritis (angl. Arts) tapo labai svarbia, visam STEAM metodui suteikusi gyvumo, vaizdo, spalvų, garso, judesio ir pan. Menų sritis šiame tyrime analizuojama koncentruojantis į muzikinį ugdymą. Integruojamas su kitais mokslais, muzikinis ugdymas vaikus įtraukia į dainavimo, grojimo, šokio, vaidybos bei kitas veiklas. Tai skatina vaiko saviraišką, padeda atsiskleisti, ugdyti muzikinius, kūrybinius ir kitus gebėjimus. Darbo tikslas – išanalizuoti meninio ugdymo (muzikos) mokytojų patirtį, taikant STEAM metodą priešmokykliniam muzikiniam ugdymui Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Empiriniai duomenys buvo rinkti nuotolinės grupinės diskusijos (angl. focus group) interviu būdu Microsoft Teams platformoje, įrašant. Kokybinis tyrimas atliktas su devyniais meninio ugdymo mokytojais, taikančiais muzikinio STEAM ugdymo metodą. Informantai buvo iš penkių Lietuvos miestų. Tyrimo duomenų analizei pasirinkta turinio (angl. content) analizė. Tyrimo rezultatai parodė STEAM ugdymo reikšmę. Empiriškai nustatyta, kad pedagogai skatina vaikų gebėjimų plėtotę, aktyviai ieško tobulinimosi galimybių, kuria ir pritaiko temas, bando integruoti įvairius mokomuosius dalykus, susiduria su tobulintinais aspektais bei siekia integruoti į veiklas visus ugdytinius.
Downloads
References
2. Andreotti, E., Frans, R. (2019). The connection between physics, engineering and music as an example of STEAM education, Physics Education, 54 (4). https://iopscience.iop.org/article/10.1088/1361-6552/ab246a/meta
3. Armstrong, T. (2012). Neurodiversity in the Classroom: Strength-based Strategies to Help Students with Special Needs Succeed in School and Life. Alexandria, VA: ASCD, 1–183.
4. Aróstegui, J. L. (2024). The STEAM approach: Implementation and educational, social and economic consequences, Arts Education Policy Review, 125:2, 59–67, DOI: 10.1080/10632913.2021.1974997
5. Budinavičienė, R. (2023). Skambantys tyrinėjimai: STEAM idėjos 5–7 metų muzikinei veiklai. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija. Spausdino UAB „Vitae Litera“, ISBN 978-609-454-718-8.
6. Campbell, P. S., Scott-Kassner, C. (2014). Music in childhood: From preschool through the elementary grades. Boston, MA: Schirmer.
7. Demircan, H. Ö. (2022). How am I supposed to do this on my own?: A case study on perspectives of preschool teachers regarding integrative STEM practices. Journal of Early Childhood Research, 20 (1), 93–112. https://doi.org/10.1177/1476718X211052749
8. Gaižauskaitė, I., Valavičienė, N. (2016). Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu. Vilnius: Registrų centras.
9. Gerulaitis, Š., Vaivadienė, E. (2018). Patirtinis mokymas(is). Metodinė medžiaga apie patirtinį mokymąsi su praktiniais pavyzdžiais. Nacionalinė švietimo agentūra. https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/9800
10. Girdzijauskienė, R., Sakadolskienė, E. (2018). Būsimųjų muzikos mokytojų rengimas įtraukiajam ugdymui. Pedagogika, 131 (3), 48–66. https://ejournals.vdu.lt/index.php/Pedagogika/article/view/453
11. Girdzijauskienė, R., Šmitienė, G. (2020). Menų samprata STEAM koncepcijoje: pusiau sisteminė literatūros apžvalga. Pedagogika, 140 (4), 155–171. https://ejournals.vdu.lt/index.php/Pedagogika/article/view/2226
12. Girdzijauskienė, R., Šmitienė, G., Micienė, I. (2022). Kai mokslas susitinka meną. STEAM projektai pradinėse klasėse. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. https://www.vyduno.lt/wp-content/uploads/2022/03/Mokytoju-kompetencijos-tarpdalykinei-integracijai-pradinese-klasese.pdf
13. Gražienė, V., Jonynienė, V., Kondratavičienė, R. ir kt. (2021). STEAM priešmokykliniame amžiuje: priemonių rinkinys „Patirčių erdvės“. https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/17153
14. Hao Huang (2020). Music in STEAM: Beyond Notes. The STEAM Journal, 4, 2. https://scholarship.claremont.edu/steam/vol4/iss2/5/
15...Ikimokyklinio ugdymo programos gairės (2023). https://www.nsa.smm.lt/projektai/wp-content/uploads/2024/02/Ikimokyklinio-ugdymo-programos-gaires.pdf
16. Jautakytė, R. (2009). Ankstyvasis muzikinis ugdymas darželyje. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
17. Jimenez, S. D. (2014). An Exploration of Teaching Music to Individuals With Autism Spectrum Disorder. Dissertations & Theses. 94. https://aura.antioch.edu/etds/94
18. Jokubaitienė, T., Ališauskas, A. (2019). Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymosi sėkmę lemiantys veiksniai. Specialusis ugdymas, 2 (40), 70–119. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2019~1600670409010/
19. Jonilienė, M., Baltušnikienė, B. (2018). Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymasis vienam iš kito, žaidžiant muzikinius žaidimus. Pedagogika, 131(3), p. 129–142
20. Katinienė, A. (1998). Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. Vilnius.
21. Kondzeliauskaitė, V., Valalytė, V., Jakimavičienė, A. (2021). Priešmokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas/-is per patyrimines veiklas. Mokslo straipsnių leidinys. https://tinyurl.com/3hhnbjf7
22. Land, M. H. (2013). Full STEAM ahead: The benefits of integrating the arts into STEM. Procedia Computer Science, 20, 547–552.
23. Landsbergienė, A. (2012). Kompiuteriai (ir kt. technologijos) darželyje – apie pusiausvyros paieškas. https://vaikystes-sodas.lt/kompiuteriai-ir-kt-technologijos-darzelyje-apie-pusiausvyros-paieskas
24. MacDonald, A., Huser, C., Sikder, S. (2020). Effective Early Childhood STEM Education: Findings from the Little Scientists Evaluation. Early Childhood Educ J, 48, 353–363. https://doi.org/10.1007/s10643-019-01004-9
25. Monkevičienė, O. ir kt. (2018). Tyrimo pažangi pedagoginė praktika ir pedagoginės inovacijos Lietuvos vaikų darželiuose ataskaita. https://www.ikimokyklinis.lt/uploads/files/dir1304/dir65/dir3/0_0.php
26. Nixon, B. (2013). Public School Early Childhood Music Education: Challenges and Solutions. General Music Today, 27, 40–44. doi: 10.1177/1048371313494783
27. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (2022). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/45f3b02523e311edb36fa1cf41a91fd9
28. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo rekomendacijos (2023). https://www.emokykla.lt/metodinemedziaga/medziaga/perziura/182
29. Radzevičienė, L., Strakšienė, D. (2003). Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas gyvu muzikavimu. Specialusis ugdymas, 1 (8), 31–39. https://www.lituanistika.lt/content/42608
30. Statauskienė, L. (2019). STEAM ugdymo krypties apžvalga Lietuvos pradinio ugdymo kontekste. Nacionalinė švietimo agentūra. https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/12004
31. Švaplėnienė, J. (2015). Priešmokyklinio amžiaus vaikų mokymosi motyvacijos ypatumai, Žvirblių takas, 4, 48–53. https://www.lituanistika.lt/content/65271
32. Talalienė, Ž., Šečkuvienė, H. (2015). Muzikos mokytojo lyderystės gebėjimų raiška. Pedagogika, 119 (3), 134–146. https://ejournals.vdu.lt/index.php/Pedagogika/article/view/1614
33. Vaivadienė, E. (2020). Nuo STEM link STEAM. Nacionalinė švietimo agentūra, Ugdymo turinio skyrius. https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/12400
34. Webster, P. R. (2002). Creative thinking in music: Advancing a model. In T. Sullivan, & L. Willingham (Eds.), Creativity and music education (pp. 21). Edmonton: Canadian Music Educators’ Association.
35. Žydžiūnaitė, V., Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai: vadovėlis socialinių mokslų studijų programų studentams. Vilnius: Vaga.
Copyright (c) 2024 Rūta Budinavičienė, Irma Spiriajevienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
