5–7 metų vaikų pėdos padėties indekso vertinimas: vienmomentinis skerspjūvio tyrimas
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.740Keywords:
vaikų pėdos padėtis, pėdos padėties indeksas, ankstyvoji diagnostika, prevencijaAbstract
Vaikystė yra itin svarbus žmogaus raidos laikotarpis, kai formuojasi atramos ir judėjimo aparato struktūra bei funkcija. Pėdos padėtis ir funkcionalumas gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko laikysenai, judėjimo kokybei ir bendram fiziniam aktyvumui. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti 5–7 metų vaikų pėdos padėties indeksą, taikant vienmomentinį skerspjūvio tyrimą. Duomenys buvo renkami nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. sausio 13 d. Plungės miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei pradinėse mokyklose. Prieš tyrimą buvo gauti vaikų tėvų ar globėjų raštiški sutikimai dėl jų vaikų dalyvavimo tyrime. Tyrimo imtį sudarė 517 vaikų, kurių amžius siekė nuo 5 iki 7 metų. Vaikų pėdų padėtis buvo vertinama naudojant pėdos padėties indeksą (FPI-6) – patikimą, validuotą klinikinį instrumentą, skirtą statinės pėdos padėties klasifikavimui (Redmond ir kt., 2008). Šis metodas remiasi šešiais aiškiai apibrėžtais vizualiniais bei palpaciniais kriterijais, vertinamais 5 balų skalėje nuo –2 iki +2. Galutinė balų suma gali svyruoti nuo –12 (ryški supinacija) iki +12 (ryški pronacija), leidžianti nustatyti, ar pėda yra neutralioje, pronuotoje ar supinuotoje padėtyje. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant programinę įrangą SPSS 27.0. Aprašomoji statistika naudota tiriamųjų pasiskirstymui pagal lytį, amžių ir pėdos padėties indeksą (FPI) apibūdinti. Rezultatai pateikti procentais. Inferencinė statistika: χ² (Chi kvadrato) nepriklausomumo kriterijus taikytas siekiant įvertinti FPI reikšmių skirtumus tarp berniukų ir mergaičių bei tarp amžiaus grupių. Vidutinių FPI reikšmių skirtumai tarp dešinės ir kairės pėdos vertinti taikant porinių duomenų analizę. Rezultatai parodė, kad 68,3 proc. vaikų turėjo neutralią pėdos padėtį, 28,1 proc. – pronuotą, o 3,1 proc. – ryškiai pronuotą. Supinuota pėda nenustatyta. Berniukams dažniau pasitaikė pronuota pėda, o mergaitėms – neutrali (p < 0,05). Nors vidutinės FPI reikšmės tarp kojų nesiskyrė, 28,4 proc. vaikų buvo fiksuotas reikšmingas asimetrijos skirtumas. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp amžiaus grupių nenustatyta.
References
1. Banwell, H. A., Paris, M. E., Mackintosh, S., & Williams, C. M. (2018). Paediatric flexible flat foot: how are we measuring it and are we getting it right? A systematic review. Journal of foot and ankle research, 11, 21. https://doi.org/10.1186/s13047-018-0264-3
2. Bokhari, S. A. A., Chen, C., Lam, W.-K., Kong, P. W., & Cheung, J. T.-M. (2023). Understanding foot conditions, morphologies and functions in children: A current review. Frontiers in Bioengineering and Biotechnology, 11, 1192524. https://doi.org/10.3389/fbioe.2023.1192524
3. Böhm, H., Oestreich, C., Rethwilm, R., Federolf, P., Döderlein, L., Fujak, A., & Dussa, C. U. (2019). Cluster analysis to identify foot motion patterns in children with flexible flatfeet using gait analysis-A statistical approach to detect decompensated pathology?. Gait & posture, 71, 151–156. https://doi.org/10.1016/j.gaitpost.2019.04.028
4. Carr, J. B., Yang, S., & Lather, L. A. (2016). Pediatric Pes Planus: A State-of-the-Art Review. Pediatrics, 137(3), e20151230. https://doi.org/10.1542/peds.2015-1230
5. Cho, Y., Park, J. W., & Nam, K. (2019). The relationship between foot posture index and resting calcaneal stance position in elementary school students. Gait & posture, 74, 142–147. https://doi.org/10.1016/j.gaitpost.2019.09.003
6. Gijon-Noguerón, G., Martínez-Nova, A., Alfageme-García, P., Montes-Alguacil, J., & Evans, A. M. (2019). International normative data for paediatric foot posture assessment: A cross-sectional investigation. BMJ Open, 9(4), e023341. https://doi.org/10.1136/bmjopen-2018-023341
7. Górna, S., Pazdro-Zastawny, K., Basiak-Rasała, A., Kolator, M., Krajewska, J., & Zatoński, T. (2022). Characteristics of paediatric foot arches according to body mass among primary school students in Wrocław, Poland. BMC Pediatrics, 22, 656. https://doi.org/10.1186/s12887-022-03699-z
8. Horii, M., Akigi, R., Ogawa, Y., Yamaguchi, S., Kimura, S., Ono Y., Watanabe, S., Shinohara, M., Hosokawa, H., Ohtori, & S., Sasho, T. (2023). Foot morphology and correlation with lower extremity pain in Japanese children: A cross-sectional study of the foot posture Index-6. Journal of Orthopaedic Science, 28(1), 212–216. https://doi.org/10.1016/j.jos.2021.09.014
9. Jiang, H., Mei, Q., Wang, Y., He, J., Shao, E., Fernández, J., & Gu, Y. (2023). Understanding foot conditions, morphologies and functions in children: a current review. Frontiers in Bioengineering and Biotechnology, 11, 1169613. https://doi.org/10.3389/fbioe.2023.1192524
10. Jimenez-Cebrian, A. M., Morente-Bernal, M. F., Roman-Bravo, P. D., Saucedo-Badia, J. F., Alonso-Rios, J. A., & Montiel-Loque, A. (2017). Influence of Age, Sex, and Anthropometric Determinants on the Foot Posture Index in a Pediatric Population. Journal of the American Podiatric Medical Association, 107(2), 124–129. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28394675/
11. Kardm, S. M., Alanazi, Z. A., Aldugman, T. A. S., Reddy, R. S., & Gautam, A. P. (2025). Prevalence and functional impact of flexible flatfoot in school-aged children: a cross-sectional clinical and postural assessment. Journal of orthopaedic surgery and research, 20(1), 783. https://doi.org/10.1186/s13018-025-06207-y
12. Loreti, S., Berandi, A., & Galeoto, G. (2023) Translation, Cross-Cultural Adaptation, and Validation of the Foot Posture Index (FPI-6)—Italian Version. Healthcare, 11(9), 1325. https://doi.org/10.3390/healthcare11091325
13. Martínez-Nova, A., Gijón-Noguerón, G., Alfageme-García, P., Jesús Montes-Alguacil, J., & Evans, A. M. (2018) Foot posture development in children aged 5 to11 years: A three-year prospective study. Gait and Posture, 62, 280–284. https://doi.org/10.1016/j.gaitpost.2018.03.032
14. Martínez-Sebastián, C., Evans, A., Ramos-Petersen, L., Molina-García, C., Gómez-Carrión, Á., & Gijon-Nogueron, G. (2025). The Relationship Between Foot Posture, Validated Foot and Ankle Tests, and Hypermobility in Paediatric Population: A Cross- Sectional Study. Journal of Paediatrics and Child Health, 61(4), 1095–1101. https://doi.org/10.1111/jpc.70084
15. Redmond, A. C., Crane, Y. Z., & Menz, H. B. (2008). Normative values for the Foot Posture Index. Journal of Foot and Ankle Research, 1, 6. https://doi.org/10.1186/1757-1146-1-6
16. Rokkedal-Lausch, T., Lykke, M., Surup Hansen, M., & Nielsen, R. Ø. O. N. (2013). Normative values for the foot posture index between right and left foot: A descriptive study. Gait and Posture, 38(4), 843–846. https://doi.org/10.1016/j.gaitpost.2013.04.006
17. Uden, H., Scharfbillig, R., & Causby, R. (2017). The typically developing paediatric foot: how flat should it be? A systematic review. Journal of foot and ankle research, 10, 37. https://doi.org/10.1186/s13047-017-0218-1
18. Žukauskas, S., Barauskas, V., & Čekanauskas, E. (2021). Comparison of multiple flatfoot indicators in 5-8-year-old children. Open medicine (Warsaw, Poland), 16(1), 246–256. https://doi.org/10.1515/med-2021-0227
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2025 Daiva Lenčiauskienė, Lina Levickienė, Roberta Bikuličienė, Jurgita Boltutienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
