Pradinių klasių specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių, besimokančių kartu su bendraamžiais, emocinės savijautos tyrimas
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2025.v3i21.745Keywords:
pradinių klasių mokiniai, specialieji ugdymosi poreikiai, emocinė savijautaAbstract
Straipsnyje, išanalizavus mokslinę literatūrą bei atlikus kiekybinį tyrimą, gilinamasi į pradinių klasių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių, besimokančių su bendraamžiais, emocinę savijautą. Pradinis ugdymas yra vienas emociškai jautriausių raidos laikotarpių, nes SUP mokiniams pradėjus lankyti mokyklą keičiasi įprasta dienotvarkė, prie kurios būtina prisitaikyti. Reikia užmegzti santykius su mokytoja ir bendraklasiais, prisiimti pirmąsias atsakomybes, susijusias su mokymusi bei elgesio normomis ir pan. Kasdienės mokyklinės patirtys gali sąlygoti nemalonias emocijas, tad reikėtų užtikrinti, kad mokykloje liūdesys, nerimas, pyktis, vienatvė ir kt. nebūtų išgyvenama pernelyg dažnai, nes tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, o būtent – sąlygoti SUP mokinių psichikos sveikatos problemas, stresą, vienišumą, santykių su bendraamžiais sunkumus, nepasitikėjimą atliekant mokyklines užduotis ir pan. Be to, tai gali provokuoti netinkamą elgesį ar net bloginti fizinę savijautą. Tad pradinių klasių mokytojams svarbu ne tik pastebėti SUP mokinius, kurie pernelyg dažnai išgyvena nemalonias emocijas, bet ir suteikti reikiamą pagalbą. Lietuvoje pasigendama mokslinių tyrimų apie tai, kokia yra būtent pradinių klasių SUP mokinių, besimokančių kartu su bendraamžiais, emocinė savijauta. Tad tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių SUP mokinių, besimokančių kartu su bendraamžiais, emocinę savijautą. Siekiant šio tikslo atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu pradinių klasių SUP mokiniai (n = 90) savarankiškai ar padedant mokyklų, kuriose jie mokosi, psichologams, dalyvavo apklausoje raštu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad pradinių klasių SUP mokinių emocinė savijauta yra patenkinama. Tad pradinių klasių mokytojams, padedant mokyklų psichologams bei tėvams, reikėtų ieškoti būdų, kaip visiems bendradarbiaujant būtų galima pagerinti pradinių klasių SUP mokinių emocinę savijautą.
References
1. Bagnall, C. L., Panayiotou, M., Jindal-Snape, D., Banwell, E., Mason, C., & Qualter, P. (2025). Registered report: Development and validation of the Primary–Secondary School Transitions Emotional Wellbeing Scale. Assessment. https://doi.org/10.1177/10731911251332241
2. Banerjee, A., Banerji, R., Berry, J., Duflo, E., Kannan, H., Mukherji, S., Shotland, M., & Walton, M. (2016). Mainstreaming an effective intervention: Evidence from randomized evaluations of “Teaching at the Right Level” in India. National Bureau of Economic Research.
3. Banerjee, R., McLaughlin, C., Cotney, J., Roberts, L., & Peereboom, C. (2023). Promoting emotional health, well-being, and resilience in primary schools. University of Sussex.
4. Barkauskienė, R., & Zacharevičienė, A. (2019). Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų: Metodinė priemonė socialiniams pedagogams. Nacionalinė švietimo agentūra.
5. Barry, M. M., Clarke, A. M., & Dowling, K. (2017). Promoting social and emotional well-being in schools. Health Education, 117(5), 434–451. https://doi.org/10.1108/HE-11-2016-0057
6. Bitinas, B., Rupšienė, L., & Žydžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. S. Jokužio leidykla-spaustuvė.
7. Budrytė, I. (2025). Atvirųjų klasių kūrimas, taikant universalaus dizaino mokymuisi principus. Magistro baigiamasis darbas. Vilniaus universitetas.
8. Buzaitytė-Kašalynienė, J., Gasparavičiūtė, D. D., Gudžinskienė, V., & Radvilė, A. (2018). Ugdymosi poreikių, kylančių dėl nepalankių aplinkos veiksnių, atpažinimo kriterijai ir rekomendacijos dėl individualios pagalbos mokiniams, turintiems ugdymosi poreikių dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Vitae Litera.
9. Carlson, J., Daehler, K. R., Alonzo, A. C., Barendsen, E., Berry, A., Borowski, A., & Wilson, C. D. (2019). The refined consensus model of pedagogical content knowledge in science education. In Repositioning pedagogical content knowledge in teachers’ knowledge for teaching science, 77–94. Springer Nature Singapore.
10. Cooze, A. (2009). 100 patarimų pradedančiajam mokytojui. Tyto alba.
11. Deci, E. L., Olafsen, A. H., & Ryan, R. M. (2017). Self-determination theory in work organizations: The state of a science. Annual Review of Organizational Psychology and Organizational Behavior, 4, 19–43. https://doi.org/10.1146/annurev-orgpsych-032516-113108
12. Deighton, J., Patalay, P., Vostanis, P., Tymms, P., Humphrey, N., Belsky, J., Wolpert, W., & Fonagy, P. (2013). Wellbeing measurement framework for primary schools. The Psychology of Education Review, 37(2). https://www.corc.uk.net/media/1506/primary-school-measures_310317_forweb.pdf
13. Dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas. 2024 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-928. Valstybės žinios, 2011.10.11, Nr. 122–5771. https://www.e-tar.lt/portal/de/legalAct/TAR.F0E90ABE387D/amyuPLUDYP
14. Galkienė, A. (2005). Heterogeninių grupių didaktika: Specialieji poreikiai bendrojo lavinimo mokykloje. Šiaulių universiteto leidykla.
15. Galkienė, A., & Monkevičienė, O. (2023). Sėkmingas įtraukusis ugdymas: Tvaraus ugdymo proceso modeliavimas. Vytauto Didžiojo universitetas.
16. Garbenis, S. (2024). Pradinių klasių mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto ugdymas(is) fizinio ugdymo pamokose. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas. https://doi.org/10.15388/vu.thesis.656
17. Goldan, J., Nusser, L., & Gebel, M. (2022). School-related subjective well-being of children with and without special educational needs in inclusive classrooms. Child Indicators Research, 15, 1313–1337. https://doi.org/10.1007/s12187-022-09914-8
18. Greene, R. W. (2017). Nevaldomų vaikų nebūna: Kai vaikas – it tiksinti bomba. Vaga.
19. Gudelytė, U., Ruškus, J., & McCrea, K. T. (2024). “Help me to decide”: A study of human rights-based supported decision making with persons with intellectual disabilities. American Journal of Orthopsychiatry, 94(3), 297–310. https://doi.org/10.1037/ort0000724
20. Hoffmann, J. D., Brackett, M. A., Bailey, C. S., & Willner, C. J. (2020). Teaching emotion regulation in schools: Translating research into practice with the RULER approach to social and emotional learning. Emotion, 20(1), 105–109. https://doi.org/10.1037/emo0000649
21. Jaspers-van der Maten, M. L., & Rommes, E. W. M. (2024). Early identification of social, emotional, and behavioral difficulties in primary schools: Explanations for special educational needs coordinators’ different practices. School Mental Health, 16, 1247–1260. https://doi.org/10.1007/s12310-024-09690-6
22. Jaspers-van der Maten, M. L., Rommes, E. W. M., & Scholte, R. H. J. (2022). Early identification of social, emotional, and behavioral difficulties by school staff: A qualitative examination of Dutch primary school practices. International Journal of Environmental Research and Public Health, 20(1), 654. https://doi.org/10.3390/ijerph20010654
23. Jusienė, R., & Laurinavičius, A. (2007). Psichologija. Vadovėlis. Mykolo Romerio universitetas.
24. Kaffemanienė, I., Giedraitienė, L., Jurevičienė, M., Kantanavičiūtė-Petružė, R., Musteikienė, G., Tomėnienė, L., Žymantienė, A., Bilbokaitė-Skiauterienė, I., & Bilbokaitė, R. (2023). Specialioji pedagoginė pagalba tvariam švietimui personalizuoto ugdymo kontekste. Vilniaus universiteto leidykla.
25. Kardelis, K. (2016). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
26. Klein, M. (2019). Self-determination theory: Basic psychological needs in motivation, development, and wellness. Sociologický Časopis/Czech Sociological Review, 55(3), 412–413. https://sreview.soc.cas.cz/pdfs/csr/2019/03/12.pdf
27. Klumbienė, D., & Akimenkova, J. (2024). Psichoedukacinių užsiėmimų ciklo nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms (tėvams) programa: Kartu link pozityvios tėvystės. Eglės leidykla.
28. Kuginytė-Arlauskienė, I. (2024). Suprasti ir individualizuoti: mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įvairovės supratimas ir individualizavimo galimybės. Euroguidance Lietuva. https://www.euroguidance.lt/wp-content/uploads/2025/01/2024-11-14_Suprasti-ir-individualizuoti_Skaidres_I.Kuginyte-Arlauskiene.pdf
29. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. 1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-969. Valstybės žinios, 1998-12-31, 115–3230. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69873
30. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. (2024). Pirmieji visuotinės įtraukties mėnesiai: Procesas vyksta numatytu ritmu, sudėtingi atvejai sprendžiami. https://smsm.lrv.lt/lt/naujienos-1/pranesimai-ziniasklaidai-1/pirmieji-visuotines-itraukties-menesiai-procesas-vyksta-numatytu-ritmu-sudetingi-atvejai-sprendziami/
31. Lv, B., Zhou, H., Guo, X., Liu, C., Liu, Z., & Luo, L. (2016). The relationship between academic achievement and the emotional well-being of elementary school children in China: The moderating role of parent–school communication. Frontiers in Psychology, 7, 948. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2016.00948
32. Mokyklų tobulinimo centras. (2022). Mokinių, tėvų ir pedagogų nuomonės apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokykloje: Tyrimo ataskaita. Mokyklų tobulinimo centras.
33. Núñez, J. M., Pérez-Marín, M., & Soto-Rubio, A. (2025). Exploring the link between special educational needs and mental health of schoolchildren and their parents. Children, 12(3), 314. https://doi.org/10.3390/children12030314
34. Pinto, C., Baines, E., & Bakopoulou, I. (2019). The peer relations of pupils with special educational needs in mainstream primary schools: The importance of meaningful contact and interaction with peers. British Journal of Educational Psychology, 89(4), 818–837. https://doi.org/10.1111/bjep.12262
35. Rupšienė, L., & Grikšienė, J. (2007). Socialinių pedagogų bendradarbiavimas su paauglių tėvais, vykdant mokyklos nelankymo prevenciją. Tiltai, 2(39), 79–99.
36. Shklyar, N. V., Gordeeva, V. V., Korchagina, L. N., Shapovalova, O. E., & Karynbaeva, O. V. (2022). Teachers’ consciousness of importance of emotional development of children with special needs. In European Proceedings of Social and Behavioural Sciences, 860–866. DOI: 10.15405/epsbs.2022.06.95
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2025 Dalia Klumbienė, Rasa Kulevičienė, Giedrė Tumosienė, Robertas Kavolius
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
