TĖVŲ POŽIŪRIS Į VAIKŲ BURNOS ERTMĖS PRIEŽIŪRĄ IKIMOKYKLINIAME AMŽIUJE

Abstract

Vaikų dantų ėduonis yra viena iš dažniausių vaikų ligų, kurios paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje išlieka aukštas. Didžioji dalis Lietuvoje atliekamų šios tematikos tyrimų orientuojasi į tėvų žinių apie ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos ertmės priežiūrą nustatymą arba vaikų burnos ertmės būklės vertinimą. Vis dėlto vienas iš kertinių veiksnių, galinčių padėti išvengti ėduonies ankstyvame amžiuje, yra tėvų požiūris į vaikų burnos ertmės priežiūrą. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra atskleisti tėvų požiūrį į vaikų burnos ertmės priežiūrą ikimokykliniame amžiuje. Tyrime dalyvavo 335 tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus. Taikytas duomenų rinkimo metodas – apklausa internetu, duomenų analizės metodai – aprašomosios statistikos ir ryšių skaičiavimo metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis tėvų nepritaria populiariausiems mitams apie vaikų burnos ertmės priežiūrą ir žino, kad yra svarbu skirti pakankamai dėmesio pieninių dantų priežiūrai; ėduonies atsiradimas yra susijęs su vaiko mityba; ikimokyklinio amžiaus vaikai nėra pakankamai įgudę, jog galėtų dantis valytis patys; vaiko burnos ertmės priežiūra turi didesnę įtaką ėduonies atsiradimui nei tik genetika; svarbu vesti vaiką pas burnos priežiūros specialistą profilaktiniam pasitikrinimui. Nustatyta, kad dažniausiai tėvai apie ėduonies pažeistus dantis sužino pastebėję „juodas dėmes“ ant vaikų dantų valymo metu. Tėvai, kurie pradeda ankščiau domėtis vaiko burnos ertmės priežiūra ir kurie žino, kad vaikas savarankiškai gali valytis dantis tik tuomet, kai pradeda lankyti parengiamąją grupę, yra linkę anksčiau pastebėti vaikų dantų ėduonį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus, profilaktinis apsilankymas pas burnos priežiūros specialistą yra antras pagal svarbumą po šeimos gydytojo, didesnioji dalis tėvų yra linkę rinktis burnos priežiūros paslaugas privačiose gydymo įstaigose.