SVEIKATOS MOKSLŲ STUDIJŲ KRYPČIŲ STUDENTŲ DARBO IR STUDIJŲ DERINIMAS BEI ĮTAKA STUDIJAVIMO PASIEKIMŲ ĮVERTINIMAMS

Abstract

Darbas studijų metu yra įprastas ir plačiai paplitęs reiškinys. Studijų ir darbo derinimas teikia nemažai privalumų. Studentams darbas padeda spręsti finansinius sunkumus, taip pat įgyti vertingos patirties, plėtoti socialinius kontaktus, gerinti įvairius gebėjimus. Tačiau darbo ir studijų derinimas gali kelti tam tikrų sunkumų, kenkti studijuojančiųjų emocinei ir socialinei sveikatai, turėti neigiamą poveikį studijavimo pasiekimų įvertinimams. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti sveikatos mokslų studijų krypčių studentų darbo ir studijų derinimą bei jo įtaką studijavimo pasiekimų įvertinimams. Tyrime dalyvavo 242 sveikatos mokslų studijų krypčių dirbantys studentai. Taikytas duomenų rinkimo metodas – apklausa internetu; duomenų analizės metodai – aprašomosios statistikos bei grupių palyginimo skaičiavimai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis sveikatos mokslų studijų krypčių studentų pradeda dirbti pirmame kurse, per savaitę dirba 10–20 arba 21–30 valandų, o jų darbas dažniausiai nėra susijęs su būsima specialybe. Dažniausia priežastis, skatinanti studentus pradėti dirbti studijų metu, yra noras turėti savo pinigų. Studentams, derinantiems darbą su studijomis, dažniausiai kyla šios problemos: aukštoji mokykla nėra pakankamai lanksti dirbančių studentų atžvilgiu, dėl studijų tvarkaraščio kaitos yra sunku suderinti darbo grafiką. Nustatyta, kad studijų ir darbo derinimas neigiamai veikia studentų sveikatą, nukenčia jų asmeninis gyvenimas, dirbantys studentai turi mažai laisvo laiko. Dirbančių sveikatos mokslų studijų krypčių studentų studijavimo pasiekimų įvertinimai nesiskiria priklausomai nuo per savaitę dirbamų valandų skaičius, studijų kurso, kuriame studentai pradeda dirbti ir dirbamo darbo pobūdžio.