STUDIJŲ IR DARBO DERINIMAS STUDIJUOJANT KOLEGIJOJE: DĖSTYTOJŲ POŽIŪRIS

Abstract

Didelė dalis aukštųjų mokyklų studentų studijų metu dirba. Poreikis dirbti studijų metu dažniausiai grindžiamas noru turėti savo pinigų, padengti pragyvenimo išlaidas, užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais, įgyti darbinės patirties, plėtoti socialinius ir asmeninius gebėjimus. Tačiau siekis suderinti darbą ir studijas neretai turi neigiamų pasekmių – nukenčia studentų sveikata, asmeninis, socialinis gyvenimas, kyla su studijų kokybe susijusių sunkumų. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas yra atskleisti dėstytojų požiūrį į koleginių studijų metu dirbančių studentų studijų ir darbo derinimą. Tyrime dalyvavo 119 dėstytojų, dirbančių Kauno ir Vilniaus kolegijose bei Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Taikytas duomenų rinkimo metodas – internetinė apklausa raštu; duomenų analizės metodai – aprašomosios statistikos skaičiavimo ir grupių lyginimo metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiosios dalies tyrime dalyvavusių dėstytojų požiūris į dirbančius studentus yra teigiamas, t. y., jie vienodai dirba tiek su dirbančiais, tiek su nedirbančiais studentais, lanksčiai žiūri į dirbančius studentus. Nustatyta, kad didesnį darbo stažą turintys dėstytojai yra linkę dažniau manyti, kad darbas gali trukdyti sėkmingoms studijoms, studentai turėtų teikti prioritetą studijoms, o ne darbui. Dėstytojų požiūriu, studentai turėtų dirbti ne daugiau nei 0.25–0.5 etato bei dirbti su studijuojama specialybe susijusioje srityje. Nustatyta, kad didžioji dalis dėstytojų mano, kad darbo patirtis studijuojant padidina darbo pasirinkimo galimybes bei dirbant studijų metu atsiranda galimybė užmegzti naujus kontaktus darbo rinkoje.