Žaliosios bankų transformacijos vertinimas: Lietuvos atvejis

Abstract

Bankų sektorius, būdamas finansinių srautų skirstytoju, turi sparčiai skatinti žaliąją modernizaciją, dėl to jų žalioji transformacija yra labai reikšminga. Bankai šią atsakomybę priima kaip reguliavimo sistemos dalį, todėl jie privalo vertinti ir stebėti investicijų daromą poveikį aplinkai. Tai įpareigoja teikti rinkai naujoviškus finansinius produktus, kurti klientų konsultavimo ir priežiūros instrumentus. Lietuva yra parengusi Žaliųjų finansų plėtros strategiją ir veiksmų planą 2023–2026 m. (LFM 2021; 2023) ir siekia tapti žaliųjų finansų plėtros lydere regione. Taigi bankų, veikiančių Lietuvoje, žalioji transformacija turėtų būti ypač sparti. Akademiniame kontekste matyti, kad nepakanka instrumentų, kuriuos pasitelkus būtų galima vertinti bankų žaliąją transformaciją. Remiantis tokiu išoriniu kontekstu, šio tyrimo tikslas yra išgryninti bankų veiksmus pereinant prie žaliųjų finansų, tyrimo objektu pasirenkant viešai skelbiamas tvarumo ataskaitas. Straipsnyje pateikiami žaliosios transformacijos vertinimo kriterijai ir pagal juos įvertinama keturių didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų žalioji veikla, išanalizavus jų paskutinėse tvarumo ataskaitose teikiamą informaciją. Buvo iškelti uždaviniai:  apžvelgti bankų veiklos žaliąjį reguliavimą, susisteminti žaliojo vertinimo kriterijus ir  įvertinti pagal tai atrinktų bankų veiklos darnumo ataskaitose pateikiamą informaciją.  Vertinant bankų pateiktus duomenis, buvo taikomi šie metodai: mokslinės literatūros sisteminimas, Bloomberg duomenų bazės statistinių duomenų analizė ir lyginamoji analizė. Tyrimas atskleidė, kad Skandinavijos šalių bankų grupės ataskaitose pateikta visa naujausia informacija, atsižvelgiant į įvairias metodikas, tačiau visi keturi bankai pasižymi labai atsargia strategija klientų transformavimo klausimu. Šią veiklą bankai ketina stiprinti 2023 metais, nes privalės viešai skelbti savo žaliojo turto rodiklius.