Tvarumo standartai Europos Sąjungoje: naudojamų standartų apžvalga
Abstract
Savanoriškos pastangos kurti tvarumo ataskaitų teikimo sistemą pasauliniu mastu įprastai grindžiamos penkių pagrindinių tarptautinių organizacijų ir standartų kūrėjų veikla: Klimato atskleidimo projekto (CDP), Tarptautinės tvarumo standartų tarybos (ISSB, anksčiau ir neformaliai veikusios iniciatyvos), Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI), Tarptautinės integruotos atskaitomybės tarybos (IIRC), Tvarumo apskaitos standartų tarybos (SASB). Šios organizacijos ilgą laiką vystė atskiras metodologijas ir standartus, o pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgauna reguliavimo iniciatyvos, kurios skatina pereiti nuo savanoriško prie privalomo tvarumo atskaitomybės reikalavimo, ypač Europos Sąjungoje. Mokslinėje literatūroje galima išskirti tam tikras analizės kryptis. Viena iš tyrimų krypčių orientuota į įmonių finansinių duomenų analizę, pabrėžiant ryšį tarp tų, kurios įgyvendino tvarumo standartus, ir tų, kurios jų neįgyvendino. Kita kryptis tiria ekspertų nuomones, audituojant įmones, kurios taikė skirtingus šių standartų įgyvendinimo metodus. Straipsnio tikslas – išanalizuoti šiuo metu rinkoje taikomus tvarumo standartus, siekiant apžvelgti jų paplitimą skirtinguose sektoriuose. Straipsnio tikslui pasiekti buvo suformuluoti du pagrindiniai uždaviniai: susisteminti rinkoje esamus tvarumo standartus ir kitas priemones, padedančias įmonėms siekti tvarumo tikslų; palyginti ES įmonių naudojamų standartų įsidiegimo paplitimą skirtinguose sektoriuose, remiantis „Bloomberg“ duomenų bazės duomenimis. Straipsnio analitinėje dalyje pateikta rinkoje taikomų standartų ir gairių analizė pagal pramonės sektorius. „Bloomberg“ duomenimis, dažniausiai yra taikomos Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) gairės, Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva (GRI) bei Su gamta susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TNFD) rekomendacijos. Didžiosios lyderiaujančios įmonės, kurioms tvarumo ataskaitos yra ir aukštos reputacijos ženklas, stengiasi įsidiegti kuo daugiau inciatyvų.
Downloads
References
2. Escoto, X., Gebrehewot, D., & Morris, K. C. (2022). Refocusing the barriers to sustainability for small and medium-sized manufacturers. Journal of Cleaner Production, 338. https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2022.130589
3. Europos Komisija. (2023). Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2772 2023 m. liepos 31 d., kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES papildoma tvarumo atskaitomybės standartais. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=OJ:L_202302772
4. Hummel, K., & Jobst, D. (2024). An overview of corporate sustainability reporting legislation in the European Union. Accounting in Europe, 1–36. https://doi.org/10.1080/17449480.2024.2312145
5. IFAC International Federation of Accountants. (2024). The State of Play: Sustainability Disclosure & Assurance 2019-2022, Trends & Analysis. Surveys & Reports. https://www.ifac.org/knowledge-gateway/audit-assurance/publications/state-play-sustainability-disclosure-assurance-2019-2022-trends-analysis
6. Krivogorsky, V. (2024). Sustainability reporting with two different voices: The European Union and the International Sustainability Standards Board. Journal of International Accounting, Auditing and Taxation, 56. https://doi.org/10.1016/j.intaccaudtax.2024.100635
7. Kubilius, R. (2024). Europos tvarumo atskaitomybės standartai (ETAS). Lietuvos auditorių rūmai. https://www.lar.lt/doclib/ankmabanuknhab9fatamydecwhmsyrrd
8. Latifah, S. W., & Soewarno, N. (2023). The environmental accounting strategy and waste management to achieve MSME’s sustainability performance. Cogent Business & Management, 10(1). https://doi.org/10.1080/23311975.2023.2176444
9. Lapinskienė, G., & Danilevičienė, I. (2023). Assessment of green banking performance. Sustainability, 15(20). https://doi.org/10.3390/su152014769.
10. Lapinskienė, G., Achranovič, G., Danilevičienė, I., & Baltrūnienė, V. (2023). Žaliosios bankų transformacijos vertinimas: Lietuvos atvejis. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 19(1), 127–138. https://doi.org/10.59476/mtt.v1i19.577
11. Longo, M. C., & Cardillo, E. (2024). Sustainability reporting standards and guidelines. In M. C. Longo & E. Cardillo (Eds.), Being a sustainable firm, 77–96. Academic Press. https://doi.org/10.1016/B978-0-443-14062-4.00004-0
12. Manikas, A. S., Kroes, J. R., & Foster, B. P. (2021). Does the importance of environmental issues within an industry affect the relationship between lean operations and corporate financial performance? Sustainable Production and Consumption, 27, 2112–2120. https://doi.org/10.1016/j.spc.2021.05.015
13. Nazari, J. A., & Poursoleyman, E. (2024). Analysts’ recommendations on peer-relative comparable sustainability disclosure. Finance Research Letters, 64. https://doi.org/10.1016/j.frl.2024.105486
14. Tirumala, R. D., & Upadhyay, K. (2023). The Green Mirror: Reflecting on Sustainability Reporting Practices of Indian and Australian Real Estate Stakeholders. Buildings, 13(12). https://doi.org/10.3390/buildings13123106
15. Zheng, J., Ghorbani, M., Yan, Y., & Cao, Y. (2024). Signals from CSR competition: the influence of relative CSR performance on analysts’ recommendations. The British Accounting Review, 56(5). https://doi.org/10.1016/j.bar.2023.101298
16. Yoon, S. S., Oh, I., & Kim, H. J. (2024). An accounting perspective on the IFRS sustainability reporting standards for greenhouse gas emissions: Implications for the Asia Pacific. Asia Pacific Business Review, 1–24. https://doi.org/10.1080/13602381.2024.2364806
17. Sharma, R., & Villányi, B. (2022). Evaluation of corporate requirements for smart manufacturing systems using predictive analytics. Internet of Things, 19. https://doi.org/10.1016/j.iot.2022.100554
Copyright (c) 2025 Giedrė Lapinskienė, Aurelija Meškienė, Asta Pikelienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
