Žaliųjų paskolų Lietuvoje atvejo analizė
Abstract
Griežtėjant Europos Sąjungos institucijų reguliavimo, tvarūs finansai leidžia sudaryti sąlygas investuotojams nustatyti aplinkai draugiškas ir tvarias investicijas bei koreguoti investicinius portfelius pagal jų tvarumo prioritetus. Tarp tvaraus investavimo produktų žaliosios paskolos yra sparčiai augantis segmentas. Finansų sektorius, veikiamas vis griežtėjančių reikalavimų, koreguoja esamus ir kuria naujus procesus ir kitus valdymo instrumentus, siekdamas prisiderinti prie pakitusios aplinkosauginės aplinkos. Aplinkosauginių principų diegimas yra nesibaigiantis tobulėjimo procesas, jis yra neatsiejama modernios visuomenės dalis. Šiame straipsnyje nagrinėjama žaliųjų paskolų, kaip tvaraus finansavimo šaltinio, galimybės ir ribojimai bei pateikiama stambiausių finansų rinkos dalyvių žaliųjų paskolų valdymo tyrimo rezultatų analizė. Tyrimo tikslas buvo išnagrinėti žaliųjų paskolų – kaip tvarių finansų taikymo – principus, juos lemiančius veiksnius ir didžiausius iššūkius. Straipsnyje aprašoma atlikta struktūrinis interviu, analizuojama žaliųjų paskolų politika ir jos įgyvendinimas penkiuose didžiuosiuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Tyrimo tikslas yra išsigryninti žaliųjų paskolų valdymo problematiką Lietuvoje. Straipsnio uždaviniai: atlikti mokslinės literatūros apžvalgą (1), apibrėžti žalios paskolos sąvoką ir elementus (2), identifikuoti žaliųjų paskolų valdymo problematiką Lietuvoje (3), vykdant struktūrinius penkių pasirinktų bankų interviu. Tyrimo metodai: teorinės literatūros sisteminimas ir lyginimas bei struktūrinis interviu. Tyrimas buvo vykdomas 2024 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant didelio šios srities neapibrėžtumo, visi tyrime dalyvavę bankai skiria daug pastangų žaliųjų paskolų plėtrai. Ji yra spartesnė sektoriuose, kuriuose yra aiškesnis to sektoriaus žalumo vertinimas. Šiame straipsnyje žaliųjų paskolų analizė koncentravosi į du aspektus: kokiems sektoriams išduodamos paskolos bei kokie didžiausi iššūkiai. Analizė išryškino daug pozityvių dalykų ir atskleidė tobulintinus aspektus, kaip antai, glaudesnio bendravimo poreikio, pavyzdžiui, su tokiomis institucijomis kaip Žaliųjų finansų institutas.
Downloads
References
2. Birindelli, G., & Palea, V. (2023). To green or not to green? How CSR mechanisms at the governance level affect the likelihood of banks pursuing green product strategies. Corporate Governance, 23 (1), 219–242. https://doi.org/10.1108/CG-09-2021-0349
3. Degryse, H., Goncharenko, R., Theunisz, C., & Vadasz, T. (2023). When green meets green. Journal of Corporate Finance, 78, 102355. https://doi.org/10.1016/j.jcorpfin.2023.102355
4. Dėl 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimo. (2023). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 1K-173. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0fbf94e0eab411eda305cb3bdf2af4d8?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=98dc28a7-6018-448c-8fef-caac276bd51f
5. European Banking Authority. (2021). Mapping climate risk: Main findings from the EU-wide pilot exercise. https://www.eba.europa.eu/sites/default/files/document_library/Publications/Reports/2021/1001589/Mapping%20Climate%20Risk%20-%20Main%20findings%20from%20the%20EU-wide%20pilot%20exercise%20on%20climate%20risk.pdf
6. European Banking Authority. (2022). EBA Call for Advice Green Loans and Mortgages. https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/About%20Us/Missions%20and%20tasks/Call%20for%20Advice/2022/CfA%20on%20green%20loans%20and%20mortgages/1043881/EBA%20Call%20for%20Advice%20Green%20Loans%20and%20Mortgages_Clean.pdf
7. European Consumer Organization. (2021). Affordable green loans: getting consumers on the green transition. beuc-x-2021-076_affordable_green_loans.pdf
8. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, 2021 m. birželio 30 d. Dėl klimato kaitos neutralumo užtikrinimo ir Europos klimato teisės sukūrimo (2021).
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021R1119
9. Europos Komisija. (2019). Komisijos komunikatas, Europos Žaliasis kursas. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52019DC0640
10. Europos Komisija. (2022). Direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (Corporate Sustainability Reporting Directive, (CSRD)). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A32022L2464
11. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES, 2014 m. gegužės 15 d. Dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES. (2014). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32014L0065
12. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088, 2019 m. lapkričio 27 d. Dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje. (2019). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32019R2088
13. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, 2019 m. gegužės 20 d. Dėl rizikų, susijusių su aplinkosauga, socialine atsakomybe ir valdymu (ESG), atskleidimo finansų sektoriuje. (2019).
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32019R0876
14. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852, 2020 m. birželio 18 d. Dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo. (2020). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32020R0852
15. International capital market asociation. (2022). Green Bond Principles, Voluntary Process Guidelines for Issuing Green Bonds. https://www.icmagroup.org/assets/documents/Sustainable-finance/2022-updates/Green-Bond-Principles-June-2022-060623.pdf
16. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178, 2021 m. liepos 6 d. (2021). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021R2178
17. Lietuvos bankas. (2021). Kredito institucijoms ir investicinėms įmonėms – rekomendacijos dėl aplinkos, socialinės ir valdymo rizikos. https://www.lb.lt/lt/naujienos/kredito-institucijoms-ir-investicinems-imonems-rekomendacijos-del-aplinkos-socialines-ir-valdymo-rizikos
18. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas, 2018 m. birželio 5 d. Nr. XIII-1234. (2018). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/fc8216426b1111e8b7d2b2d2ca774092
19. Loan Market Association. (2023). Green Loan Principles. https://www.lma.eu.com/sustainable-lending/resources
20. Mirovic, V., Kalas, B., Djokic, I., Milicevic, N., Djokic, N., & Djakovic, M. (2023). Green Loans in Bank Portfolio: Financial and Marketing Implications. Sustainability, 15 (7), 5914. https://doi.org/10.3390/su15075914
21. Ozili, P. K. (2023). Bank loan loss provisioning for sustainable development: the case for a sustainable or green loan loss provisioning system. Journal of Sustainable Finance & Investment. DOI:10.1080/20430795.2022.2163847
22. Tian, G., Wang, K.T., & Wu, Y. (2023). Does the market value the green credit performance of banks? Evidence from bank loan announcements. The British Accounting Review, 101282. https://doi.org/10.1016/j.bar.2023.101282
23. Verified Carbon Standard. (2023). VM0042, Methodology for Improved Agricultural Land Management, version 2.0. https://verra.org/wp-content/uploads/2023/05/VM0042-Improved-ALM-v2.0.pdf
24. World bank Group. (2021). What You Need to Know About Green Loans. https://www.worldbank.org/en/news/feature/2021/10/04/what-you-need-to-know-about-green-loans
25. Xing, C., Zhang, Y., & David, T. (2021). Green credit policy and corporate access to bank loans in China: The role of environmental disclosure and green innovation. International Review of Financial Analysis, 77, 101838. https://doi.org/10.1016/j.irfa.2021.101838
26. Xu, L., Ma, C., Li, B. & Guo, F. (2023). Green loans and the transformation of heavy polluters: evidence from China. Journal of economics and finance, 47, 884–911. https://doi.org/10.1007/s12197-023-09628-9
Copyright (c) 2024 Giedrė Lapinskienė, Gitana Mečėjienė, Jolita Naujalienė, Violeta Baltrūnienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
