Žaliosios bankų transformacijos vertinimas: Lietuvos atvejis
Abstract
Bankų sektorius, būdamas finansinių srautų skirstytoju, turi sparčiai skatinti žaliąją modernizaciją, dėl to jų žalioji transformacija yra labai reikšminga. Bankai šią atsakomybę priima kaip reguliavimo sistemos dalį, todėl jie privalo vertinti ir stebėti investicijų daromą poveikį aplinkai. Tai įpareigoja teikti rinkai naujoviškus finansinius produktus, kurti klientų konsultavimo ir priežiūros instrumentus. Lietuva yra parengusi Žaliųjų finansų plėtros strategiją ir veiksmų planą 2023–2026 m. (LFM 2021; 2023) ir siekia tapti žaliųjų finansų plėtros lydere regione. Taigi bankų, veikiančių Lietuvoje, žalioji transformacija turėtų būti ypač sparti. Akademiniame kontekste matyti, kad nepakanka instrumentų, kuriuos pasitelkus būtų galima vertinti bankų žaliąją transformaciją. Remiantis tokiu išoriniu kontekstu, šio tyrimo tikslas yra išgryninti bankų veiksmus pereinant prie žaliųjų finansų, tyrimo objektu pasirenkant viešai skelbiamas tvarumo ataskaitas. Straipsnyje pateikiami žaliosios transformacijos vertinimo kriterijai ir pagal juos įvertinama keturių didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų žalioji veikla, išanalizavus jų paskutinėse tvarumo ataskaitose teikiamą informaciją. Buvo iškelti uždaviniai: apžvelgti bankų veiklos žaliąjį reguliavimą, susisteminti žaliojo vertinimo kriterijus ir įvertinti pagal tai atrinktų bankų veiklos darnumo ataskaitose pateikiamą informaciją. Vertinant bankų pateiktus duomenis, buvo taikomi šie metodai: mokslinės literatūros sisteminimas, Bloomberg duomenų bazės statistinių duomenų analizė ir lyginamoji analizė. Tyrimas atskleidė, kad Skandinavijos šalių bankų grupės ataskaitose pateikta visa naujausia informacija, atsižvelgiant į įvairias metodikas, tačiau visi keturi bankai pasižymi labai atsargia strategija klientų transformavimo klausimu. Šią veiklą bankai ketina stiprinti 2023 metais, nes privalės viešai skelbti savo žaliojo turto rodiklius.
Downloads
References
Aust (Ehnert), I., Matthews, B., Muller-Camen, M. (2020). Common Good HRM: A Paradigm Shift in Sustainable HRM? Human Resource Management Review, 30, 1-11. https://doi.org/10.1016/j.hrmr.2019.100705.
Boulhaga, M., Bouri, A., Elamer, A. A., Ibrahim, B. A. (2022). Environmental, Social and Governance Ratings and Firm Performance: The Moderating Role of Internal Control Quality. Corporate Social Responsibility and Environmental Management, 1-12. https://doi.org/10.1002/csr.2343.
Cheba, K., Bąk, I., Szopik-Depczyńska, K., Ioppolo, G. (2022). Directions of Green Transformation of the European Union Countries, Ecological Indicators, 136, 108601, https://doi.org/10.1016/j.ecolind.2022.108601.
Chen, Z., Mirza, N., Huang, L., Umar, M. (2022). Green Banking – Can Financial Institutions Support Green Recovery?, Economic Analysis and Policy, 75,389-395, https://doi.org/10.1016/j.eap.2022.05.017.
Dikau, S., Volz, U. (2021). Central Bank Mandates, Sustainability Objectives and the Promotion of Green Finance, Ecological Economics, 184. https://doi.org/10.1016/j.ecolecon.2021.107022.
Eckert, E., Kovalevska, O. (2021). Sustainability in the European Union: Analyzing the Discourse of the European Green Deal. Journal of Risk and Financial Management, 14 (80), 1-22. https://doi.org/10.3390/jrfm14020080.
Europos Parlamentas (2021). Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) 2021/2178. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R2178.
Europos Parlamentas (2021). Europos Parlamentas deleguotasis reglamentas 2021/2139. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021R2139&from=EN.
Europos Vadovų Taryba (2022). Tarybos ir Europos Parlamento preliminarus politinis susitarimas dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo naujų taisyklių. https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2022/06/21/new-rules-on-sustainability-disclosure-provisional-agreement-between-council-and-european-parliament/.
Fukui, H., Man, D., Phan, A. (2021). Digital Earth: A Platform for the SDGs and Green Transformation at the Global and Local Level, Employing Essential SDGs Variables. Big Earth Data, 5:4, 476-49. DOI: 10.1080/20964471.2021.1948677
Halkos, G., Nomikos, S. (2021). Corporate Social Responsibility: Trends in Global Reporting Initiative Standards. Economic Analysis and Policy, 69, 106-117. https://doi.org/10.1016/j.eap.2020.11.008.
Huang, D. Z. X. (2021). Environmental, Social and Governance (ESG) Activity and Firm Performance: a Review and Consolidation. Accounting & Finance, 61, 335-360. https://doi.org/10.1111/acfi.12569.
Inderst, R., Thomas, S. (2022). Sustainability Agreements in the European Commission’s Draft Horizontal Guidelines. SSRN, 1-11. http://dx.doi.org/10.2139/ssrn.4069374.
Kumar, K., Prakash, A. (2019). Examination of Sustainability Reporting Practices in Indian Banking Sector. AJSSR, 4, 2. https://doi.org/10.1186/s41180-018-0022-2.
Lapinskienė, G., Gedvilaitė, D., Liučvaitienė, A., Peleckis, K. (2023). How Does Environmental Data from ESG Concept Affect Stock Returns: Case of the European Union and US Capital Markets. Emerging Science Journal. 7 (2), 410-427. DOI: 10.28991/ESJ-2023-07-02-08.
Lapinskienė, G., Mečėjienė, G., Steiblienė, L. (2022). Green Finance: Case of Lithuania = Žalieji finansai: Lietuvos atvejo analizė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 2 (18), 131-138.
Lian,Y., Gao, J., Ye, T. (2022). How does Green Credit Affect the Financial Performance of Commercial Banks? Evidence from China. Journal of Cleaner Production, 344. https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2022.131069.
Lietuvos atsakingo verslo asociacija (2022). TOP100 verslo įmonių Tvarumo tyrimas. https://asociacijalava.lt/tvarumo-tyrimas/.
Lietuvos Bankas. (2021). Nasdaq Vilnius bendrovių, įtrauktų į vertybinių popierių prekybos sąrašus, nefinansinės informacijos atskleidimo apžvalga. https://www.lb.lt/uploads/publications/ docs/33734_89601776d738c627b7bdeed9c08badc3.pdf.
LR finansinių ataskaitų audito įstatymas. (1999). https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.83535/asr.
LR įmonių atskaitomybės įstatymas. (2021). https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.154658/asr.
Lu, Y., Gao, Y., Zhang, Y., Wang, J. (2022). Can the Green Finance Policy Force the Green Transformation of High-polluting Enterprises? A Quasi-natural Experiment Based on “Green Credit Guidelines”. Energy Economics, 114. https://doi.org/10.1016/j.eneco.2022.106265.
Luo, L., Tang, Q. (2022). The Real Effects of ESG Reporting and GRI Standards on Caarbon Mitigation: International Evidence. Business Strategy and the Environment, 1-16. https://doi.org/10.1002/bse.3281.
Miralles-Quirós, M. M., Miralles-Quirós, J. L., ir Valente Gonçalves, L. M. (2018). The Value Relevance of Environmental, Social, and Governance Performance: The Brazilian Case. Sustainability, 10(3), 574. doi:10.3390/su10030574.
Narula, S., Puppala, H., Kumar, A., Frederico, G. F., Dwivedy, M., Prakash, S., Talwar, V. (2021). Applicability of Industry 4.0 Technologies in the Adoption of Global Reporting Initiative Standards for Achieving Sustainability. Journal of Cleaner Production, 305, 127141. https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2021.127141.
Papoutsi, A., Sodhi, M. S. (2020). Does Disclosure in Sustainability Reports Indicate Actual Sustainability Performance? Journal of Cleaner Production, 260. https://doi.org/10.1016/j.jclepro. 2020.121049.
Patara, S., Dhalla, R. (2022). Sustainability Reporting Tools: Examining the Merits of Sustainability Rankings, Journal of Cleaner Production, 366. https://doi.org/10.1016/j.jclepro. 2022.132960.
Podrecca, M., Sartor, M., Nassimbeni, G. (2022). United Nations Global Compact: Where are we going? Social Responsibility Journal, 18(5), 984-1003. https://doi.org/10.1108/SRJ-06-2020-0261.
Revolut. https://www.revolut.com/lt-LT/sustainability/.
SEB. (2022). Sustainability report. https://webapp.sebgroup.com/mb/mblib.nsf/alldocsbyunid/3FC8260924D271FEC1258960004BC670/$FILE/sustainability_report_2022.pdf.
Sharma M., Choubey A., (2022). Green Banking Initiatives: a Qualitative Study on Indian Banking Sector. Environment, Development and Sustainability, 24, 293–319. https://doi.org/10.1007/s10668-021-01426-9.
„Swedbank“. (2022). Sustainability Report. https://swedbank.com/sustainability/reporting-monitoring.html.
Šiaulių bankas. (2022) Šiaulių banko socialinės atsakomybės ataskaita. https://www.sb.lt/lt/apie/tvarumas.
Komisijos deleguotasis reglamentas 2021/2178. (2021). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32021R2178.
Toma, P., Stefanelli, V. (2022). What are the Banks Doing in Managing Climate Risk? Empirical Evidence from a Position Map. Ecological Economics, https://doi.org/10.1016/j.ecolecon.202 2.107530.
Umar, M., Ji, X., Mirza, N., Naqvi, B. (2021). Carbon Neutrality, Bank Lending, and Credit Risk: Evidence from the Eurozone. Journal of Environmental Management, 296. https://doi.org/10.1016/j.jenvman.2021.113156.
Veenstra, M. E., Ellemers, N. (2020). ESG Indicators as Organizational Performance Goals: Do Rating Agencies Encourage a Holistic Approach? Sustainability, 12. 10228. doi:10.3390/su122410228.
Copyright (c) 2023 MOKSLO TAIKOMIEJI TYRIMAI LIETUVOS KOLEGIJOSE
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
