Šeimų, patiriančių socialinę riziką, informavimas apie pakartotinio smurto prevenciją
Abstract
Pasikartojantis smurtas artimoje aplinkoje, pasireiškiantis fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio poveikio veiksmais, išlieka opia problema dėl nuoseklios, sistemingos ir ilgalaikės prevencijos stokos. Nors nacionaliniu lygmeniu priimtuose norminiuose dokumentuose numatytos tiek bendrosios prevencijos priemonės, tiek konkrečios priemonės, kurios padeda apsaugoti smurtą patyrusį asmenį nuo pakartotinio smurto, praktika dažnai rodo, kad prevenciniai veiksmai priklauso nuo skirtingų smurto atvejų pobūdžio ir gali varijuoti priklausomai nuo atvejo specifikos. Skirtingoms institucijoms, dirbančioms su smurto užkardymo problemomis artimoje aplinkoje, priskiriamos funkcijos ir atsakomybė, tačiau nenumatomi institucijų bendradarbiavimo ir tęstinumo veiksniai. Pasikartojantis smurtas, vykstantis dėl socialinės, ekonominės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, sukelia smurto apraiškų baimę aukai. Socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje dažnai susiduria, kad tokie pasikartojantys ir sisteminiai pažeidimai yra taip įsišakniję, kad smurto auka nesikreipia pagalbos, toks elgesys šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, tampa normalizuotas – smurtas yra neigiamas ir / ar pateisinamas. Šiame straipsnyje analizuojamos pakartotinio smurto šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, prevencijos priemonės ir būdai, taikomi socialinių darbuotojų siekiant užkardyti pakartotinio smurto problemą artimoje aplinkoje. Atskleidžiama, kaip netiesioginio poveikio priemonės – pozityvios tėvystės ir socialinių įgūdžių programos, priklausomybės konsultantų paslaugos – stiprina šeimos narių apsauginius ir atsparumo veiksnius ir prisideda prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo lygio. Išryškinamos įvairios bendradarbiavimo praktikos ir patirtys su policijos, probacijos, vaikų teisių, mobilių komandų ir krizių centrų specialistais pakartotinio smurto prevencijos srityje. Detalizuojami sistemingi socialinių darbuotojų veiksmai informuojant šeimas apie smurto atpažinimą, neatidėliotinus veiksmus iškilus smurto grėsmei, galimą pagalbą ir smurtinio elgesio pasekmes. Aptariama, kiek svarbi yra socialinio darbuotojo profesinė laikysena kontakto su šeimos nariais metu, kaip empatiškas elgesys padeda užmegzti ryšį su šeima šiame jautriame ir skaudžiame smurto problemos lauke.
Downloads
References
2. Alan, H., Yilmaz, S. D., Filiz, E. ir Arioz, A. (2016). Domestic Violence Awareness and Prevention among Married Women in Central Anatolia. Journal of Family Violence, 31(6), 711-719. doi.org/10.1007/s10896-016-9828-9
3. Bučinskas, A. ir Sakalauskaitė, A. (2016). Vaikystės socialinio saugumo iššūkiai gerovės valstybės projekte. Regional Formation and Fevelopment Studies, 18(1), 23–42. doi.org/10.15181/rfds.v18i1.1245
4. Crowley, L. (2019). Domestic Violence Perpetrator Programmes in Ireland – Intervention Required! International Journal of Law, Policy and The Family, 31(3), 291-310. doi.org/10.1093/lawfam/ebx010
5. Chomentauskas, G., Dereškevičiūtė, E. ir Murauskienė, D. (2017). Smurtas artimoje aplinkoje: Atpažinimas, pagalba, prevencija. Vilnius: Žmogaus studijų centras.
6. Clarke, J. ir Goldman, R. (2023). Cognitive Empathy vs. Emotional Empathy. Verywell Mind, 9:491, 16–29
7. Council of Europe Convention on preventing and combating violence against women and domestic violence, Istanbul, 11.V.2011.
8. Čiužas, R. ir Konikovaitė, G. (2016). Socialinio darbuotojo veiklos ypatumai, teikiant paramą socialinės rizikos šeimoms: Vilniaus miesto atvejis. Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos. Tęstinis mokslo straipsnių leidinys, 4, 76–86.
9. Dinizulu, M. S., Suarez, M. L., Simpson, D., Abdul‐Adil, J. ir Jacobson, C. K. (2019). Psychometric Properties of the Community Violence‐Prevention Activation Measure (CV‐PAM): Evaluating Provider Activation toward Community Violence Prevention. Journal of Community Psychology, 48(2), 545–561.
10. Dvarionas, D., Motiečienė, R., Ruškus, J., Mažeikienė, N. ir Naujanienė, R. (2014). Įgalinančių socialinių paslaugų modelis socialinės gerovės politikos kontekste. Filosofija Sociologija, 25(2), 88–97.
11. Hayward, A. R., Honegger, L., Hammock, C. A. (2018). Risk and Protective Factors for Family Violence among Low-Income Fathers: Implications for Violence Prevention and Fatherhood Programs. Social work, 63(1), 57–66.
12. Fond-Harmant, L., Esch, P., Santina-Deutschle, S., Santerre, H. ir Cucu-Ciuhan, G. (2014). Domestic Violentalkoce in the Grand Duchy of Luxembourg: Studying Risk Factor for a Targeted Prevention. Journal of Experiential Psychotherapy. Revista de Psihoterapie Experientiala, 17(4).
13. Ferstman, C. (2020). Do Guarantees of Non-Recurrence Actually Help to Prevent Systemic Violations? Reflections on Measures Taken to Prevent Domestic Violence. Netherlands International Law Review. International Law, Conflict of Laws, 68, 387–405.
14. Gaižauskaitės, I. ir Valavičienė, N. (2016). Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu: vadovėlis. Vilnius: Registrų centras.
15. Jakštienė, R. (2019). Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Daktaro disertacija. Mykolo Romerio universitetas.
16. Jewkes, R., Flood, M. ir Lang, J. (2015). From Work with Men and Boys to Changes of Social Norms and Reduction of Inequities in Gender Relations: a Conceptual Shift in Prevention of Violence against Women and Girls. The Lancet, 385 (9977), 1580–1589.
17. Justickaja, S. (2019). Vaiko teisių apsaugos institucijos ir jų vaidmuo. Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 29–39.
18. Kardelis, K. (2007). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex.
19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2023 m. rugsėjo 13 d. Nr. A1-602 „Dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems, smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims 2024–2026 metų veiksmų plano patvirtinimo“. TAR, 2023-09-13, Nr. 18085.
20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2018 m. rugsėjo 7 d. Nr. V-989 „Dėl priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. TAR, 2018-09-10, Nr. 14283.
21. McKee, E. B. ir Mason, S. (2015). Domestic Violence and Abuse Prevention Programmes in the Early Years Classroom: a Pastoral, Academic and Financial Priority? Pastoral Care in Education, 33(4), 205–213.
22. Michailovič, I. (2020). Smurtinio elgesio kaitos svarba užkertant kelią smurtui artimoje aplinkoje. Teisė, 114, 8–25.
23. Michailovič, I., Justickaja, S., Vaičiūnienė, R. ir Kalpokas, V. (2019). Tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtojimo iššūkiai ir perspektyvos. Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 52–61.
24. Michailovič, I., (2012). Kai kurie smurto šeimoje problematikos aspektai. Teisė, 82, 26–40.
25. Milkintaitė, L. ir Marcinkevičienė, D. (2013). Socialinio darbuotojo realizuojami vaidmenys smurto pasireiškime socialinės rizikos šeimose. Profesinės studijos: teorija ir praktika,11, 81–89.
26. Sprang, G., Swan, S. ir Coker, L. A. (2020). Innovations in Interpersonal Violence Prevention: Research, Collaboration and Opportunities. Journal of Family Violence, 35:5, 37–54.
27. Szanto, T. ir Krueger, J. (2019). Introduction: Empathy, Shared Emotions, and Social Identity. Topoi, 38: 153–162.
28. Šatkauskienė, S. (2016). Bendradarbiavimo sistemos kūrimas socialinio darbo intervencijos procese: „stengiamės, kad neišeitų į niekur“. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 17(1), 55–78.
29. Račkauskienė, S. (2018). Tėvų, patiriančių socialinę riziką, patirtys po pozityvios tėvystės mokymų. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose,14, 87–97.
30. Pukinskaitė, R. (2006). Empatijos ir psichosocialinio funkcionavimo ypatybės paauglystėje. Socialinis darbas, 5 (2), 55–62.
31. Purvaneckienė, G., Venslovaitė, V., Stonkuvienė, I. ir Žiliukaitė, R. (2019). Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas. Kokybinio tyrimo ataskaita. Vilnius.
32. Speck, A. K. (sudaryt.). (2019). Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo vadovas parlamentarams. Europos Taryba: F-67075 Strasbourg Cedex.
33. Šidlauskaitė - Stripeikienė, I. ir Stripeikis, O. (2016). „Kada žmogus keičiasi?“ Psichologinė, socialinė prevencijos perspektyva. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 18 (2).
34. Taljūnaitė, M. ir Gudonytė-Špiliauskienė, A. (2015). Smurtas prieš vaikus šeimoje: vaikų dienos centro atvejis. Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos, 29–42.
35. Targamadzė, V. ir Talkovskytė, J. (2016). Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbuotojo, dirbančio su socialinės rizikos šeimomis, veiklos tobulinimo galimybės. Socialinio darbo tyrimai ir aktualijos, 10–28.
36. Velička, V. ir Čeplikienė, L. (2017). Smurto artimoje aplinkoje užkardymo praktika Lietuvoje ir Norvegijoje. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 19(1), 51–65.
37. Voveravičienė, J. (2015). Smurto šeimoje socialinė determinacija Lietuvoje. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1, 35–44.
38. Žydžiūnaitė, V. (2005). Komandinio darbo kompetencijos ir jų tyrimo metodologija slaugytojų veiklos požiūriu. Kaunas: Judex.
39. Žydžiūnaitė, V. ir Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai. Vaga.
40. Walter, H. (2012). Social Cognitive Neuroscience of Empathy: Concepts, Circuits, and Genes. Emotion Review, 4(1), 9–17.
Copyright (c) 2023 Skaidrė Račkauskienė, Agnė Zbarauskienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
