Dvasingumo reikšmė priimant vaiko negalią šeimoje
Abstract
Nors dvasingumo sąvoka istoriškai buvo glaudžiai susijusi su religija, šiandien dvasingumo teorinis konstruktas tampa daugialypis. Pastaruoju metu atliekamuose tyrimuose pastebima tendencija analizuoti dvasingumą – kaip vieną iš gyvenimo kokybės elementų šeimose, auginančiose vaikus su negalia. Dvasingumas analizuojamas per įvairias dvasines praktikas, kurios reikšmingai prisideda ieškant gyvenimo prasmės, išgyvenant sunkumus ar papildant šeimos vidinius resursus. Nepaisant didėjančio dvasingumo tyrimų kiekio, šeimos dvasingumo ir negalios priėmimo sąsajos išlieka latentiškos. Tai įpareigoja plačiau analizuoti dvasingumą negalios kontekste ir nagrinėjamo tyrimo lauke kelti probleminius klausimus: kokios šeimoje taikomos dvasinės praktikos padeda lengviau priimti vaiko negalią ir kokie dvasingumo sąlygoti pokyčiai šeimoje lemia tėvų pasirengimą priimti vaiko negalią? Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, atliekamas naudojant pusiau struktūruotą interviu. Tėvams buvo suteikta galimybė išsakyti savo patirtis, išgyvenimus, vertinimus ir nuomonę. Tyrime pasirinkta turinio (angl. content) analizė dėl sistemingo pusiau struktūruoto interviu metu gautos informacijos analizės ir interpretavimo metodo. Tyrimo dalyviai atrinkti pagal aprašytus kriterijus. Tiriamųjų atranka buvo atliekama taip, kad kiekvienas naujas atvejis suteiktų papildomos ar naujos informacijos, nes tik tai leidžia generuoti koncepcines kategorijas. Tyrime dalyvavo 8 šeimos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šeimų, auginančių vaikus su negalia, dvasingumas pasireiškia per religines, edukacines, meditacines ir terapines praktikas. Taip pat nustatyta, kad šeimos ieškodamos kelių, kaip priimti vaiko negalią, kalba ir apie savirealizacijos momentus kaip dvasinės gerovės komponentus, kurie sustiprina šeimos narių savimonės augimą. Pastebėta, kad dvasingumas tėvams padeda išlikti emociškai atspariais įvairiose gyvenimo situacijose. Emocinis atsparumas tyrimo rėmuose pasireiškia per emocijų suvaldymą, kantrybę išlaukti momento, nusiraminimą, pozityvų mąstymą, trikdančių situacijų nesureikšminimą bei nuoseklų tikslo siekimą. Išryškėjo, kad tėvų dvasingumas ir įvairių dvasinių praktikų raiška įgalina tėvų socialinį aktyvumą ir asmenines iniciatyvas. Tėvų dvasingumas, kaip asmeninė stiprybė, tampa svarbiu veiksniu gebėti priimti vaiko negalią ir matyti jo ateities perspektyvas.
Downloads
References
2. Bertelli, M. O., Del Furia, C., Bonadiman, M., Rondini, E., Banks, R., & Lassi, S. (2020). The relationship between spiritual life and quality of life in people with intellectual disability and/or low-functioning autism spectrum disorders. Journal of Religion and Health, 59 (4), 1996–2008. https://doi.org/10.1007/s10943-019-00891-x
3. Boswell, G. H., Kahana, E., & Dilworth-Anderson, P. (2006). Spirituality and healthy lifestyle behaviors: stress counter-balancing effects on the well-being of older adults. Journal of Religion and Health, 45, 587–602. https://doi.org/10.1007/s10943-006-9060-7
4. Bozek, A., Nowak, P. F., & Lukacz, M. B. (2020). The Relationship Between Spirituality, Health Related Behavior, and Psychological Well-Being. Frontiers in psychology, 11 (19), 1–13. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2020.01997
5. Butėnaitė, J. (2019). Vyresnio amžiaus Romos katalikų tikėjimas: tipai, raiška gyvenimo eigoje ir jo reikšmė psichologiniam atsparumui. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, psichologija. https:// www.lituanistika.lt/content/91897
6. Carter, E. W. (2024). Spirituality, disability, and quality of life. Journal of Policy and Practice in Intellectual Disabilities, 21 (1). https://doi.org/10.1111/jppi.12458
7. Danilevičius, E. (2019). Krikščioniškosios pedagogikos perspektyva ugdomajame meilės dialoge. Pedagogika / Pedagogy, 134 (2), 109–120. https://doi.org/10.15823/p.2019.134.7
8. Endriyani, S., & Yunik. (2017). Having Children with Mental Retardation. International Journal of Public Health Science, 6 (4), 331–336. http://doi.org/10.11591/ijphs.v6i4.10779
9. Hart, T. H. (2002). Hidden Spring: The Spiritual Dimension of Therapy Paperback. University of Michigan: Fortress Press.
10. Hermans, Ch. A. M. (2013). Spiritual Transformation: Concept and Measurement. Journal of Empirical Theology, 26 (2), 165–187. https://doi.org/10.1163/15709256-12341275
11. Flores-Buils, R., & Andrés-Roqueta, C. (2022). Factors influencing resilience of parents with children with neurodevelopmental disorders: The role of structural language, social cognition, and social support. Front Psychiatry, 8 (13). https://doi.org/10.3389/fpsyt.2022.886590
12. Kaušylė, M., & Juškienė, V. (2016). Dvasinio konsultavimo dimensija teikiant pagalbą krizinio nėštumo situacijose. Klaipėdos universitetas. https://e-journals.ku.lt/journal/MTD/article/1116/info
13. Kristeller, J. (2011). Spirituality and meditation. In Aten, J. D., McMinn, M. R., & Worthington, E. L., Spiritually oriented interventions for counselling and psychotherapy, 197–227. https://doi.org/10.1037/12313-000
14. Kontrimienė, S. (2019). Humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis. Tiltai, 1, 23–47.
https://www.lituanistika.lt/content/77411
15. Lewis, L., Ortega, A.D., Horney, M. A., & Pellerito, S. (2020). Parents’ perceptions of personal empowerment and child and family outcomes: A systematic review. Journal of Child and Family Studies, 29 (3), 595–615.
16. Lim, C., & Putnam, R. D. (2010). Religion, Social Networks, and Life Satisfaction. American Sociological Review, 75 (6), 914–933. https://doi.org/10.1177/0003122410386686
17. Lopez, M. E., & Willis, L. A. (2021). Supporting families of children with disabilities: An examination of caregiver burden and empowerment. Journal of Applied Research in Intellectual Disabilities, 34 (1), 119–129. https://doi.org/10.47750/jptcp.2023.30.15.015
18. Marton, G., Monzani, D., Vergani, L., Pizzoli, S. F. M., & Pravettoni, G. (2020). Optimism is a strategy for making a better future: a systematic review on the associations of dispositional optimism with health-related quality of life in cancer patients. European Psychologist, 27 (1), 41–61. https://doi.org/10.1027/1016-9040/a000422
19. Mathur, A., Barak, B., Zhang, Y., Lee, K. S., & Yoo, B. (2018). Global personal spirituality: Concept, measurement, and correlates across cultures. International Journal of Consumer Studies, 42 (6), 865–877. https://doi.org/10.1111/ijcs.12464
20. Mora, C. T. F., Garcia, A. I. G., & Balcells-Balcells, A. (2020). State of the Art of Family Quality of Life in Early Care and Disability: A Systematic Review. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17 (19). https://doi.org/10.3390/ijerph17197220
21. Ohajunwa, C., & Mji, G. (2018). The African Indigenous Lens of Understanding Spirituality: Reflection on Key Emerging Concepts from a Reviewed Literature. Journal of Religion Health, 57 (6), 2523–2537. https://doi.org/10.1007/s10943-018-0652-9
22. Ramsay, J. E., Tong, E. M., Chowdhury, A., & Ho, M. H. R. (2019). Teleological explanation and positive emotion serially mediate the effect of religion on well-being. J. Pers, 87 (3), 676–689. https://doi.org/10.1111/jopy.12425
23. Sargeant, S., & Yoxall, J. (2023). Psychology and Spirituality: Reviewing Developments in History, Method and Practice. Journal of Religion and Health, 62 (2), 1159–1174. https://doi.org/10.1007/s10943-022-01731-1
24. Sebaie, S. R. E., Aziz, M. M. A. E., & Atia, S. M. M. (2024). Positive thinking, resourcefulness skills, and future anxiety among the caregivers of children with intellectual disability: an intervention study. Middle East Curr Psychiatry, 31 (24). https://doi.org/10.1186/s43045-024-00412-x
25. Sharak, F. M., Bonab, B. G., & Jahed, M. (2017). Relationship between stress and religious coping and mental health in mothers with normal and intellectually disabled children. International Journal of Educational and Psychological Researches, 3 (3), 198–204. https://doi.org/10.4103/2395-2296.219422
26. Sharifi, M., Saeidi, S., Al- Zaben, F. N., Dadfar, M., & Turan, Y. (2023). The Effectiveness of Spiritual Group Therapy on Resilience in Mothers of Children with Learning Disabilities. Mankind Quarterly, 64 (1), 165–178. https://doi.org/10.46469/mq.2023.64.1.11
27. Shahdadi, H., & Mahmoudirad, G. (2022). The emergence of spiritual self-care in parents with disabled children. International Journal of Children's Spirituality, 27, 176–194. https://doi.org/10.1080/1364436X.2022.2093169
28. Shiju, K. K., Sabukuttan, K., & Joy, A. T. (2023). Navigating the Path of Acceptance: Parents' Journey towards Embracing a Disability in Their Children a Grounded Theory Perspective. Journal of Population Therapeutics & Clinical Pharmacology, 30 (15), e132–e143. https://doi.org/10.47750/jptcp.2023.30.15.015
29. Ujianti, P. R. (2018). The Role of Support Group for Parents of Children with Special Needs. Journal of Psychology and Instruction, 2 (1), 31–37. https://doi.org/10.23887/jpai.v2i1.13739
30. Usarov, J. E., & Eshnaev, N. J. (2020). Defects in scientific research of the problems of spiritual and moral crisis and its solution. Journal NXA Multidisciplinary Peer Reviewed Journal, 883–886. https://doi.org/10.17605/OSF.IO/TFDU3
31. Žydžiūnaitė, V., & Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai. Vaga.
Copyright (c) 2024 Skaidrė Račkauskienė, Giedrė Gelžinienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
