Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinis perdegimas ir jį lemiantys veiksniai individualios priežiūros darbuotojų lygmeniu

  • Andrius Šmitas Kauno kolegija
  • Edita Auškalnytė Kauno miesto socialinių paslaugų centras
Keywords: profesinis perdegimas, psichosocialiniai veiksniai, socialinių paslaugų darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, darbo ir šeimos konfliktas

Abstract

Šiame tyrime nagrinėjamas profesinio perdegimo reiškinys tarp individualios priežiūros darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant psichosocialinių veiksnių vaidmeniui organizacijos kontekste. Kadangi Europos visuomenė sensta, socialinių paslaugų poreikis didėja, tad individualios priežiūros darbuotojai patiria nemažai iššūkių, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Naudojant Kopenhagos perdegimo inventorių ir Kopenhagos psichosocialinių veiksnių darbe klausimyną, tyrime buvo vertinamas profesinio perdegimo lygis ir įvertinti profesinį perdegimą prognozuojantys veiksniai, tokie kaip dideli emociniai reikalavimai, nepakankamas įsipareigojimas darbovietei ir darbo ir šeimos konfliktas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti individualios priežiūros darbuotojų profesinio perdegimo ir psichosocialinių veiksnių organizacijose sąsajas. Tyrimo metodika apima kryžminio pjūvio apklausą, kurioje dalyvavo individualios priežiūros darbuotojai iš įvairių Lietuvos apskričių, o tai leidžia tikėtis, kad išvadas bus galima pritaikyti platesniame kontekste. Taikant tokio pobūdžio prieigą galima nuodugniai analizuoti, kiek psichosocialiniai veiksniai prisideda prie perdegimo, ir įžvelgti konkrečius stresorius, kurie daro didžiausią įtaką individualios priežiūros darbuotojų gerovei. Rezultatai atskleidžia, kad individualios priežiūros darbuotojai susiduria su įvairiais psichosocialiniais veiksniais, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Analizė parodė, kad skiriasi šių veiksnių išreikštumas – kai kurie veiksniai individualios priežiūros darbuotojams rečiau didina profesinio perdegimo riziką, o kiti veiksniai labiau didina profesinio perdegimo riziką. Pastebėta, kad labiausiai profesinio perdegimo riziką individualios priežiūros darbuotojų imtyje didina emociniai reikalavimai (emocinis krūvis), žemas įsipareigojimas darbovietei, darbo ir šeimos konfliktas. Taip pat šie rezultatai skatina atlikti tolimesnius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti socialinių paslaugų srities darbuotojų savijautą taikant kryptingas strategijas, mažinančias nustatytų psichosocialinių stresorių poveikį. Tyrimas rodo psichosocialinių veiksnių supratimo ir valdymo svarbą siekiant užkirsti kelią darbuotojų perdegimui ir poreikį užtikrinti sveikatai palankesnę ir produktyvesnę socialinių paslaugų sektoriaus darbo aplinką.

Downloads

Download data is not yet available.

References

1. Awa, W. L., Plaumann, M., & Walter, U. (2010). Burnout prevention: A review of intervention programs. Patient Education and Counseling, 78 (2), 184–190. https://doi.org/10.1016/j.pec.2009.04.008
2. Borritz, M., Rugulies, R., Bjorner, J. B., Villadsen, E., Mikkelsen, O. A., & Kristensen, T. S. (2005). Burnout among employees in human service work: Design and baseline findings of the PUMA study. Scandinavian Journal of Public Health, 33 (1), 49–58.
3. Demerouti, E., Bakker, A. B., Nachreiner, F., & Schaufeli, W. B. (2001). The job demands-resources model of burnout. Journal of Applied Psychology, 86 (3), 499–512.
4. Edmans, A. (2012). The link between job satisfaction and firm value, with implications for corporate social responsibility. Academy of Management Perspectives, 26 (4), 1–19. https://doi.org/10.5465/amp.2012.0046
5. Eurostat. (2021). Ageing Europe - looking at the lives of older people in the EU. https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-statistical-books/-/KS-02-20-655
6. Hobfoll, S. E. (1989). Conservation of resources. A new attempt at conceptualizing stress. American Psychologist, 44 (3), 513–524.
7. Kiaunytė, A., Dirgelienė, I., & Razbadauskas, A. (2023). Needs and Possibilities of Supervision for Medical Staff for Their Professional Well-being. Bridges, 91 (2), 19–43. https://doi.org/10.15181/tbb.v91i2.2552
8. Kristensen, T. S., Borritz, M., Villadsen, E., & Christensen, K. B. (2005). The Copenhagen Burnout Inventory: A new tool for the assessment of burnout. Work & Stress, 19(3), 192-207.
9. Maslach, C., & Jackson, S. E. (1981). The measurement of experienced burnout. Journal of Organizational Behavior, 2 (2), 99–113. https://doi.org/10.1002/job.4030020205
10. 11. Maslach, C., Schaufeli, W. B., & Leiter, M. P. (2001). Job burnout. Annual Review of Psychology, 52, 397–422. https://doi.org/10.1146/annurev.psych.52.1.397
12. Pejtersen, J. H., Kristensen, T. S., Borg, V., & Bjorner, J. B. (2010). The second version of the Copenhagen Psychosocial Questionnaire. Scandinavian journal of public health, 38 (3 Suppl), 8–24. https://doi.org/10.1177/1403494809349858
13. Rugulies, R., Aust, B., & Madsen, I. E. H. (2020). Effort-reward imbalance at work and risk of depressive disorders. A systematic review and meta-analysis of prospective cohort studies. Scandinavian Journal of Work, Environment & Health, 46 (4), 339–349.
14. United Nations. (2015). Sustainable Development Goals. https://www.un.org/sustainabledevelopment/sustainable-development-goals/
Published
2024-05-29
How to Cite
Šmitas, A., & Auškalnytė, E. (2024). Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinis perdegimas ir jį lemiantys veiksniai individualios priežiūros darbuotojų lygmeniu. Mokslo Taikomieji Tyrimai / Applied Research, 1(20), 134-143. https://doi.org/10.59476/mtt.v1i20.655