Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinis perdegimas ir jį lemiantys veiksniai individualios priežiūros darbuotojų lygmeniu

Abstract

Šiame tyrime nagrinėjamas profesinio perdegimo reiškinys tarp individualios priežiūros darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant psichosocialinių veiksnių vaidmeniui organizacijos kontekste. Kadangi Europos visuomenė sensta, socialinių paslaugų poreikis didėja, tad individualios priežiūros darbuotojai patiria nemažai iššūkių, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Naudojant Kopenhagos perdegimo inventorių ir Kopenhagos psichosocialinių veiksnių darbe klausimyną, tyrime buvo vertinamas profesinio perdegimo lygis ir įvertinti profesinį perdegimą prognozuojantys veiksniai, tokie kaip dideli emociniai reikalavimai, nepakankamas įsipareigojimas darbovietei ir darbo ir šeimos konfliktas. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti individualios priežiūros darbuotojų profesinio perdegimo ir psichosocialinių veiksnių organizacijose sąsajas. Tyrimo metodika apima kryžminio pjūvio apklausą, kurioje dalyvavo individualios priežiūros darbuotojai iš įvairių Lietuvos apskričių, o tai leidžia tikėtis, kad išvadas bus galima pritaikyti platesniame kontekste. Taikant tokio pobūdžio prieigą galima nuodugniai analizuoti, kiek psichosocialiniai veiksniai prisideda prie perdegimo, ir įžvelgti konkrečius stresorius, kurie daro didžiausią įtaką individualios priežiūros darbuotojų gerovei. Rezultatai atskleidžia, kad individualios priežiūros darbuotojai susiduria su įvairiais psichosocialiniais veiksniais, kurie didina profesinio perdegimo riziką. Analizė parodė, kad skiriasi šių veiksnių išreikštumas – kai kurie veiksniai individualios priežiūros darbuotojams rečiau didina profesinio perdegimo riziką, o kiti veiksniai labiau didina profesinio perdegimo riziką. Pastebėta, kad labiausiai profesinio perdegimo riziką individualios priežiūros darbuotojų imtyje didina emociniai reikalavimai (emocinis krūvis), žemas įsipareigojimas darbovietei, darbo ir šeimos konfliktas. Taip pat šie rezultatai skatina atlikti tolimesnius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti socialinių paslaugų srities darbuotojų savijautą taikant kryptingas strategijas, mažinančias nustatytų psichosocialinių stresorių poveikį. Tyrimas rodo psichosocialinių veiksnių supratimo ir valdymo svarbą siekiant užkirsti kelią darbuotojų perdegimui ir poreikį užtikrinti sveikatai palankesnę ir produktyvesnę socialinių paslaugų sektoriaus darbo aplinką.