Progimnazijų mokinių saugumo ir patyčių analizė įtraukiojo ugdymo kontekste
DOI:
https://doi.org/10.59476/mtt2026.v1i22.763Keywords:
smurtas, patyčios, mokiniai, saugumasAbstract
Straipsnyje analizuojamas progimnazijų mokinių saugumo ir patyčių vertinimas įtraukiojo ugdymo kontekste. Paauglystė tyrime įvardijama kaip kritinis raidos etapas, kurio metu formuojasi mokinio savikontrolė, asmens tapatumas bei socialiniai įgūdžiai, todėl mokykloje patiriamos neigiamos socialinės patirtys gali turėti ilgalaikių pasekmių asmenybės vystymuisi bei psichinei sveikatai. Nors bendrosios agresijos tendencijos yra plačiai dokumentuotos, šis tyrimas užpildo mokslinę spragą, identifikuodamas mechanizmą, kaip moksleivių subjektyvus nesaugumo pojūtis specifinėse mokyklos erdvėse virsta edukaciniu atsiribojimu bei slopina akademinį įsitraukimą. Tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp moksleivių saugumo suvokimo, dominuojančių agresijos formų bei jų taikomos vengimo elgsenos ugdymo procese. Empirinis tyrimas remiasi kiekybine metodologija – anketine apklausa, kurioje dalyvavo Šiaurės Lietuvos miesto progimnazijų mokiniai. Duomenų analizei pasitelkti aprašomosios statistikos ir Spearmano koreliacinės analizės metodai padėjo nustatyti statistiškai reikšmingas sąsajas tarp socialinio mikroklimato veiksnių ir mokinių emocinės bei kognityvinės savijautos. Tyrimas atskleidė agresijos formų transformaciją, kai tiesioginį smurtą keičia latentinės, sunkiau identifikuojamos „nematomos“ formos (žodinė agresija, socialinė izoliacija), kurios dažniausiai telkiasi padidintos rizikos zonose – mažiau prižiūrimose mokyklos vietose. Nustatyta, kad emocinio pasitikėjimo mokytojais stoka (mokytojo kaip „saugaus pagrindo“ deficitas) tiesiogiai koreliuoja su moksleivių vengimo elgsena pamokų metu. Reikšminga dalis mokinių linkę fiziškai ir psichologiškai atsitraukti nuo ugdymo veiklų siekdami išvengti galimos agresijos, o tai rodo, kad nesaugumas nukreipia mokinio energiją į savigyną, o ne į žinių įsisavinimą. Patyčių prevencija yra ne tik socialinis, bet ir tiesioginis edukacinis veiksnys, nes mokinio emocinis saugumas yra būtina sąlyga jo akademiniam aktyvumui bei įtraukiojo ugdymo sėkmei užtikrinti. Saugios aplinkos kūrimas reikalauja sistemingo darbo stiprinant bendruomenės ryšius bei ugdant mokytojų jautrumą subtilioms agresijos apraiškoms.
References
1. Barlett, C. P., Simmers, M. M., Roth, B., & Gentile, D. (2021). Comparing cyberbullying prevalence and process before and during the COVID-19 pandemic. The Journal of General Psychology, 161(4), 408–418. https://doi.org/10.1080/00224545.2021.1918619
2. Bekešienė, S. (2015). Duomenų analizės SPSS pagrindai. Mokomoji knyga. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. https://www.spssanalize.lt/wp-content/uploads/2019/01/knyga-duomenu-analizes-spss-pagrindai-internetui.pdf
3. Bukina, A. A., Eliseeva, E. V., Petrova, E. I., & Titkova, V. V. (2024). Bystanders of Bullying: What Motivates Students to Intervene or Stay on the Sidelines. Interaction: Journal of Theoretical and Applied Social Sciences, 16(4), 96–112. https://doi.org/10.19181/inter.2024.16.4.6
4. Bulent, B., Arslan, G., Mert, A., & Sezai, K. (2015). The mediation effect of school satisfaction in the relationship between teacher support, positive affect and life satisfaction in adolescents. Educational Research and Reviews, 10(12), 1633–1640. https://doi.org/10.5897/err2015.2282
5. Bukuluki, P., Kisaakye, P., Wandiembe, S. P., & Musuya, T. (2021). An examination of physical violence against women and its justification in development settings in Uganda. PLoS ONE, 16(10), e0255281. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0255281
6. Dubey, V. P., Kievišienė, J., Rauckiene-Michealsson, A., Norkiene, S., Razbadauskas, A., & Agostinis-Sobrinho, C. (2022). Bullying and health related quality of life among adolescents—A systematic review. Children, 9(6), 766. https://doi.org/10.3390/children9060766
7. Espelage, D. L., & De La Rue, L. (2012). School bullying: Its nature and ecology. International Journal of Adolescent Medicine and Health, 24(1), 3–10. https://doi.org/10.1515/ijamh.2012.002
8. Evangelio, C., Rodriguez-Gozalez, P., Fernandez-Rio, J., & Gonzalez-Villora, S. (2022). Cyberbullying in elementary and middle school students: A systematic review. Computers & Education, 176, 104356. https://doi.org/10.1016/j.compedu.2021.104356
9. Ferrara, P., Franceschini, G., Villani, A., & Corsello, G. (2019). Physical, psychological and social impact of school violence on children. Italian Journal of Pediatrics, 45, 76. https://doi.org/10.1186/s13052-019-0669-z
10. Gupta, G., Bhowmick, S., Gupta, S., Mehta, A., & Tyagi, I. (2024). Emotional intelligence as a protective factor against mental health and way to happiness. Mind and Society, 13(2), 18–24. https://doi.org/10.56011/mind-mri-132-20243
11. Girdvainis, G. (2014). Patyčios tarp mokinių bendrojo lavinimo mokykloje: samprata, dalyviai, priežastys ir padariniai. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2, 8–13. https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1396887628028/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
12. Giumetti, G. W., & Kowalski, R. M. (2022). Cyberbullying via social media and well being. Current Opinion in Psychology, 45, 101314. https://doi.org/10.1016/j.copsyc.2022.101314
13. Gordon, S. (2022). How to Recognize Verbal Abuse? Verrywell Mind. https://www.verywellmind.com/how-to-recognize-verbal-abuse-bullying-4154087
14. Guobaitė-Kirslienė, R., & Blažienė, I. (2020). Psichologinio smurto darbo aplinkoje sampratos teisiniai aspektai Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 21, 113–136. https://cris.mruni.eu/server/api/core/bitstreams/140c262b-f0a7-4d27-8f23-24dc4270887d/content
15. Jamal, F., Fletcher, A., Harden, A., Wells, H., Thomas, J., & Bonell, C. (2013). The school environment and student health: A systematic review and meta-ethnography of qualitative research. BMC Public Health, 13, 798. https://doi.org/10.1186/1471-2458-13-798
16. Jungert, T., Bérjot, S., Hong, J. S., & Thornberg, R. (2025). Classroom Bullying: Understanding Bystander Reactions Across Different Bullying Types. Journal of School Violence, 24(2), 169–183. https://doi.org/10.1080/15388220.2024.2442925
17. Kvale, S. (2007). Doing Interviews. SAGE Publications. https://doi.org/10.4135/9781849208963
18. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2006). Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo (2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93). TAR. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.51F78AE58AC5
19. Lietuvos valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. (2024). Lietuvoje daugėja smurto tarp vaikų: sulaukiama patyčių dėl šeimos padėties, kai kurie nesutarimai sprendžiami fizine jėga. https://vaikoteises.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvoje-daugeja-smurto-tarp-vaiku-sulaukiama-patyciu-del-seimos-padeties-kai-kurie-nesutarimai-sprendziami-fizine-jega/
20. Mohajan, H. K. (2020). Quantitative Research: A Successful Investigation in Natural and Social Sciences. Journal of Economic Development, Environment and People, 9(4), 50–79. https://doi.org/10.26458/jedep.v9i4.679
21. Nassoba, R. F., & Samanik, S. S. (2022). Domestic violence issue as seen in the memoir brutally honest by Melanie Brown. Linguistics and Literature Journal, 3(2), 84–90. https://jim.teknokrat.ac.id/index.php/linguistics_and_literature/article/view/1400
22. Ngo, A. T., Nguyen, L. H., Dang, A. K., Hoang, M. T., Nguyen, T. H. T., Vu, G. T., Do, H. T., Tran, B. X., Latkin, C. A., Ho, R. C. M., & Ho, C. S. H. (2021). Bullying experience in urban adolescents: Prevalence and correlations with health-related quality of life and psychological issues. PLoS ONE, 16(6), e0252459. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0252459
23. Pianta, R. C., Hamre, B. K., & Allen, J. P. (2012). Teacher–student relationships and engagement: Conceptualizing, measuring, and improving the capacity of classroom interactions. In S. L. Christenson, A. L. Reschly, & C. Wylie (Eds.), Handbook of research on student engagement, 365–386. Springer. https://doi.org/10.1007/978-1-4614-2018-7_17
24. Prakapas, R., & Liubeskaitė, J. (2013). Patyčių prevencijos išgrynintoje gimnazijoje bruožai. Socialinis darbas, 12(1), 109–120. https://cris.mruni.eu/server/api/core/bitstreams/e346d11f-7623-4d4d-b9aa-454941cc18e2/content
25. Regmi, P. R., Waithaka, E., Paudyal, A., Simkhada, P., & Van Teijlingen, E. (2016). Guide to the design and application of online questionnaire surveys. Nepal Journal of Epidemiology, 6(4), 640. https://doi.org/10.3126/nje.v6i4.17258
26. Roorda, D L., Koomen, H. M., Spilt, J. L., & Oort, F. J. (2017). The influence of affective teacher-student relationships on students’ school engagement and achievement: A meta-analytic approach. Review of Educational Research, 81(4), 493–529. https://doi.org/10.3102/0034654311421793
27. Srinivasan, S. P., Arumugam, C., Rangeela, E., Raghavan, V., & Padmavati, R. (2022). Bullying among children and adolescents in the SAARC countries: A scoping review. Heliyon, 8(7), e09781. https://doi.org/10.1016/j.heliyon.2022.e09781
28. Swearer, S. M., & Hymel, S. (2015). Understanding the psychology of bullying: Moving toward a social‑ecological diathesis–stress model. American Psychologist, 70(4), 344–353. https://doi.org/10.1037/a0038929
29. World Health Organization. (2023). Addressing child and adolescent mental health. https://www.who.int/europe/activities/addressing-child-and-adolescent-mental-health
30. World Health Organization. (2024). Half of world’s teens experience peer violence in and around school – UNICEF. https://www.unicef.org/press-releases/half-worlds-teens-experience-peer-violence-and-around-school-unicef
31. Žibėnienė, G., & Brasienė, D. (2013). Naudojimasis internetu, internetiniais socialiniais tinklais ir galimai patiriamos grėsmės: mokinių nuomonė. Socialinės technologijos, 3(1), 53–67. https://www.researchgate.net/publication/270529906
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2026 Aristida Čepienė, Neringa Povilaitienė, Aušra Vaitkevičienė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
