Globos koordinatoriaus patirtys dirbant su karo pabėgėliais, globojančiais vaikus
Abstract
Pasaulyje vykstantys ekonominiai, politiniai, kariniai neramumai verčia žmones ieškoti prieglobsčio kitose šalyse. Viena jautriausių grupių yra karo pabėgėliai, kurie augina savo ir / ar globojamus vaikus. Lietuvoje asmenims, auginantiems globojamus vaikus, pagalbą teikia globos koordinatoriai, kurių pagrindinė funkcija – suteikti būtinąją pagalbą įtėviams ar globėjams ir jų šeimose augantiems vaikams. Lietuvos teisės aktai numato pagalbą ir karo pabėgėliams, auginantiems globojamus vaikus. Iki 2022 m. karo Ukrainoje Lietuvoje globėjų iš kitų šalių nebuvo daug, tačiau prasidėjus neišprovokuotam karui jų labai padaugėjo. Globos koordinatoriams teko greitai persiorientuoti ir pradėti teikti paslaugas kitos kultūros ir kalbos asmenims, globojantiems nepilnamečius vaikus. Nors teikiant paslaugas laikomasi tokių pačių reikalavimų, o santykiai ir bendravimas su karo pabėgėliais grindžiami noru padėti, abipusiu pasitikėjimu, pozityvumu ir empatija, tačiau tarpkultūriniai skirtumai reikalauja ir specifinių kompetencijų bei gali kelti iššūkių profesinėje veikloje. Straipsnyje analizuojamos globos koordinatoriaus patirtys, sukauptos dirbant su karo pabėgėliais ukrainiečiais, globojančiais giminaičius arba pažįstamus nelydimus nepilnamečius. Straipsnyje pateikiami atliktos globos koordinatorių apklausos raštu tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, jog globos koordinatoriai, dirbantys su karo pabėgėliais, auginančiais globojamus vaikus, siekdami suteikti kokybišką ir savalaikę pagalbą bei padėdami integruotis į visuomenę, susiduria su įvairiais iššūkiais. Pagrindiniai globos koordinatoriams kylantys iššūkiai darbe su karo pabėgėliais, globojančiais vaikus, yra kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, Lietuvos Respublikos įstatymų neišmanymas. Globos koordinatoriai išgyvena teigiamas emocijas, kai pasiekiamas realus rezultatas: yra galimybė suteikti pagalbą arba ji yra suteikiama. Neigiamas emocijas globos koordinatoriams kelia nesibaigiantis karas Ukrainoje, karo pabėgėlių globėjų šeimų, tiek likusių Lietuvoje, tiek grįžusių į tėvynę ar išvykusių į kitas šalis, ateities perspektyvos.
Downloads
References
2. Clayden, A., Coohey, C. (2022). Social work practice with refugees and immigrants: a short skill development course. Social Work Education. The International Journal, 1–18. DOI:10.1080/02615479.2022.2103529
3. Geiger, J. M., Piel, M. H., Julien-Chinn, F. J. (2017). Improving Relationships in Child Welfare Practice: Perspectives of Foster Care Providers. Child and Adolescent Social Work Journal, 34, 23–33. https://doi.org/10.1007/s10560-016-0471-3
4. Genienė, R., Nedvecka, J. (2021). Globos centrai ir budintys globotojai: nuo projekto iki tvarios socialinės vaiko globos politikos. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 23, 67–84. https://doi.org/10.15388/STEPP.2021.38
5. Graf, S., Rubin, M., Assilamehou-Kunz, Y., Bianchi, M., Carnaghi, A., Fasoli, F., Finell, E., Gustafsson, M., Soraya, S., Shamloo, E., Tocik, J., Lacko, D., Sczesny, S. (2023). Migrants, asylum seekers, and refugees: Different labels for immigrants influence attitudes through perceived benefits in nine countries. European Journal of Social Psychology, 970–983. https://doi.org/10.1002/ejsp.2947
6. Gudžinskienė, V., Raudeliūnaitė, R., Uscila, R. (2017). Socialinių darbuotojų patirtys rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Pedagogika: mokslo darbai, 125, 158–174. http://dx.doi.org/10.15823/p.2017.12
7. Gvaldaitė, L. (2020). Įtėvių ir globėjų savipagalbos grupės – šeimų stiprinimo ir įgalinimo instrumentai. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 26(2), 39–59. https://doi.org/10.7220/2029-5820.26.2.2
8. Järveläinen, E., Rantanen, T., Toikko, T. (2023). Meanings of a client-employee relationship in social work: clients’ perspectives on desisting from crime. Nordic Social Work Research, 13, 318–332. DOI: https://doi.org/10.1080/2156857X.2021.1981984
9. Įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-28 „Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. 2021 m. birželio 11 d. Nr. A1-440. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/6d43d002caee11eb91e294a1358e77e9
10. Merkys, G., Bubelienė, D., Tarnauskas, K. (2020). Globėjų ir įtėvių paslaugų poreikio, jų prieinamumo ir teikiamų paslaugų kokybės analizė. Tyrimo ataskaita. Vilnius-Kaunas. ATASKAITA12_27.pdf
11. Sudland, C. (2019). Challenges and dilemmas working with high‐conflict families in child protection casework. Child & Family Social Work, 1–8. https://doi.org/10.1111/cfs.12680
12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. (2023). Vaikų globos sistemos pokyčiai. https://vaikoteises.lrv.lt/lt/naujienos/vaiku-globos-sistemos-pokyciai-mazesnis-vaiku-institucijose-skaicius-daugiau-budinciu-globotoju/
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos. (2025). 2024 m. Veiklos ataskaita. https://vaikoteises.lrv.lt/public/canonical/1741207566/2220/2024%20m.%20veiklos%20ataskaita.pdf
Copyright (c) 2025 Kristina Karpalovienė, Laima Milkintaitė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
