Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu
Abstract
Socialinių problemų gausa yra paskata socialinio darbo plėtojimuisi visame pasaulyje. Socialinio darbo profesija orientuota į pagalbą kitiems, pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiems žmonėms. Todėl profesinio perdegimo sindromas taip yra labai aktuali problema dirbant socialinio darbo srityje. Socialinio darbuotojo veiklos efektyvumas priklauso nuo daugybės išorinių ir vidinių veiksnių, o vienu iš jų gali būti asmeninės savybės. Pervargimas gali labai veikti tiek vidinę, tiek išorinę socialinę darbuotojo asmenybės kaitą. Yra išskiriamos dvi profesinį perdegimą tyrinėjančios sritys: pirmoji – profesinio perdegimo sąsajos su situaciniais veiksniais, t. y. su darbo, organizaciniais ir profesiniais, kita – profesinio perdegimo sąsajos su individualiais veiksniais, t. y. su žmonių demografinėmis charakteristikomis bei asmenybės bruožais. Socialinio darbuotojo veikloje yra daug kasdien patiriamų veiksnių, galinčių lemti profesinį perdegimą – stresas, per didelė darbo apkrova, emocinių išteklių išeikvojimas, vaidmenų konfliktas, dalyvavimas sudėtingose situacijose ir pan. Teigiama, jog perfekcionizmas – kaip asmenybės bruožas – taip pat gali skatinti pervargimą, ypač darbuotojams, kurių profesinė veikla susijusi su pagalba kitiems: medikams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams. Mokslo informacijos šaltiniuose perfekcionizmas ir profesinis perdegimas nagrinėjami išsamiai, o tyrimai atliekami įvairiose profesinėse srityse – medicinos darbuotojų, mokytojų, sportininkų ir kt., tačiau tyrimų socialinio darbo srityje, susiejančių perfekcionizmą su profesiniu perdegimu, Lietuvoje nepavyko rasti. Straipsnyje apibrėžiama perfekcionizmo bei profesinio perdegimo samprata, pateikiama tyrimo metodika bei išanalizuoti statistinių tyrimo duomenų rezultatai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti socialinio darbuotojo perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajas. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 144 socialiniai darbuotojai, dirbantys penkiose įvairias socialines paslaugas Lietuvoje teikiančiose įstaigose. Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp aukštų standartų ir nuasmeninimo, aukštų standartų ir emocinio išsekimo, tvarkingumo ir emocinio išsekimo, prieštaringumų ir nuasmeninimo, prieštaringumų ir sumažėjusio asmeninio efektyvumo jausmo bei prieštaringumų ir emocinio išsekimo.
Downloads
References
2. Augutienė, R., Bartkevičienė, A., Čaplinskas, S., Čepėnaitė, A., Ivanauskienė, V., Jackienė, E. ir kt. (2010). Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai. Mykolo Romerio universitetas.
3. Childs, J., Stoeber, J. (2012). Do you want me to be perfect? Two Longitudinal Studies on Socially Prescribed Perfectionism, Stress and Burnout in the Workplace. Work & Stress, 26(4), 347–364. 10.1080/02678373.2012.737547
4. Civinskas, R., Dvorak, J., Šumskas, G. (2021). Medikai ir socialinių paslaugų teikėjai – Covid-19 sukeltos krizės politikų priešakinėse linijose: darbo sąlygos, jų poveikis, elgsena. Regional Formation and Development Studies: Journal of Social Sciences, 1(33), 6–16. http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v33i1.2195
5. Banks, S., Cai, T., de Jonge, E., Shears, J., Shum, M., Sobočan, A. M., Strom, K., Truell, R., Úriz, M. J., & Weinberg, M. (2020). Practising Ethically During COVID-19: Social Work Challenges and Responses. International Social Work, 63(5), 569–583. https://doi.org/10.1177/0020872820949614
6. Buyukbayraktar, C. G., Gulay Temiz, G. (2015). The Relationship between Perfectionism and Burn-out in Pre-school Teachers. The Online Journal of New Horizons in Education, 5(1), 131–147. https://www.tojned.net/journals/tojned/articles/v05i01/v05i01-13.pdf
7. Dirgėlienė, I., Kiaunytė, A. (2005). Supervizija Lietuvos socialinio darbo kontekste. Acta Paedagogica Vilnensia, 15, 240–254. https://doi.org/10.15388/ActPaed.2005.15.9744
8. Dirgėlienė, I., Večkienė, N. P. (2009). Streso rizika ir paramos lūkesčiai: socialinių darbuotojų profesinės patirties analizė. Tiltai, 1, 143–162. https://www.lituanistika.lt/content/20728
9. Fang, T., Liu, F. (2022). A Review on Perfectionism. Open Journal of Social Sciences, 10(1), 355–364. 10.4236/jss.2022.101027
10. Farjami, H., & Rahmani, S. (2016). Self-oriented, Other-oriented, and Socially Prescribed Perfectionism in Iranian EFL Teachers: Relationship with Burnout and Engagement. Teaching English Language, 10(1), 10.22132/TEL.2016.53618
11. Flett, G. L., Hewitt, P. L. (2002). Perfectionism. Theory, Research, and Treatment. American Psychological Association.
12. Frost, R. O., Marten, P., Lahart, C., Rosenblate, R. (1990). The Dimensions of Perfectionism. Cognitive Therapy and Research, 14, 449–468. https://doi.org/10.1007/BF01172967
13. Gotwals, J. K., Stoeber, J., Dunn, J. G., Stoll, O. (2012). Are Perfectionistic Strivings in Sport Adaptive? A Systematic Review of Confirmatory, Contradictory, and Mixed Evidence. Canadian Psychology, 53(4), 263–279. https://doi.org/10.1037/a0030288
14. Golonka, K., Mojsa-Kaja, J., Gawlowska, M., Popiel, K. (2017). Cognitive Impairments in Occupational Burnout – Error Processing and its Indices of Reactive and Proactive Control. Front Psychol, 8, 676. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2017.00676
15. Hewitt, P. L. (2020). Perfectionism, Belonging, and Repairing: A Dynamic-Relational Approach to Perfectionism. Canadian Psychology, 61, 101–110. https://doi.org/10.1037/cap0000209
16. Ide, P. (2018). Perdegimo sindromas. Gebėjimo duoti liga. Magnificat leidiniai.
17. Kavaliauskienė, V. Balčiūnaitė, R., (2014). Profesinis perdegimas ir jo raiška socialinio darbo profesionalizacijos kontekste. Tiltai, 4, 17–35. https://doi.org/10.15181/tbb.v68i4.947
18. Kinman, G., Grant, L. (2022). Being ‘good enough’: Perfectionism and Well-being in Social Workers. British Journal of Social Work, 52(8), 1–18. 10.1093/bjsw/bcac010
19. Kriaučiūnienė, J. (2020). Perdegimo sindromas: požymių atpažinimas, poveikis sveikatai, prevencija. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla.
20. Kontrimienė S. (2014). Beveik tobulumo skalė (pataisyta) (angl. Almost Perfect Scale-Revised). APSR-Lithuanian (kennethwang.com).
21. Maslach, C., Schaufeli, W. B., Leiter, M. P. (2001). Job Burnout. Annual Review Psychology, 52, 397–422. https://doi.org/10.1146/annurev.psych.52.1.397
22. Maslach, C., Leiter, M. (2016). Understanding the Burnout Experience: Recent Research and its Implications for Psychiatry. World Psychiatry: Official Journal of the World Psychiatric Association (WPA), 15(2), 103–11. 10.1002/wps.20311
23. Nagar, K. (2012). Organizational Commitment and Job Satisfaction among Teachers during Times of Burnout. Vikalpa, 37 (2), 43–60. https://doi.org/10.1177/0256090920120205
24. Navaitienė, J., Danilovienė, V. (2017). Mokytojų perdegimas darbe ir perfekcionizmas. Ugdymo psichologija, 28, 38–55. 10.15823/up.2017.03
25. Pines, A. M. (1993). Burnout: An Existential Perspective. In W. B. Schaufeli, C. Maslach, & T. Marek (Eds.). Professional Burnout: Recent Developments in Theory and Research, 33–51, Taylor & Francis.
26. Rožman, M., Grinkevich, A., Tominc, P. (2019). Occupational Stress, Symptoms of Burnout in the Workplace and Work Satisfaction of the Age–Diverse Employees. Organizacija, 52(1), 46–52. 10.2478/orga-2019-0005
27. Slaney, R. B., Mobley, M., Trippi, J., Ashby, J. S., & Johnson, D. (1996). Almost Perfect Scale—Revised (APS-R) [Database record]. APA PsycTests.
28. Stoeber, J., Damian, L. E. (2016). Perfectionism in Employees: Work Engagement, Workaholism, and Burnout. Kn. Sirois, F. M., Molnar, D. S. Perfectionism, Health, and Well-being, 265–283, Springer. 10.1007/978-3-319-18582-8_12
29. Taris, T. W., Ybemaa, J. K., Van Beek, I. (2017). Burnout and Engagement: Identical Twins or Just Close Relatives? Burnout Research, 5, 3–11. https://doi.org/10.1016/j.burn.2017.05.002
30. Vaicekauskienė, V. (2014). Profesinio perdegimo įveikos ir prevencijos prielaidos socialiniame darbe. Socialinis ugdymas, 39(3), 188–202. https://www.lituanistika.lt/content/63847
31. Valackienė, A. (2004). Sociologinis tyrimas. Technologija.
32. Wagaman, M. A., Geiger, J. M., Shockley, C. ir Segal, E. A. (2015). The Role of Empathy in Burnout, Compassion Satisfaction, and Secondary Traumatic Stress among Social Workers. Social Work, 60(3), 201–209. https://doi.org/10.1093/sw/swv014
33. Žemaitienė, N., Kaklauskaitė, Ž. (2019). Profesinis perdegimas tarp slaugytojų. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija, skirta Tarptautinei slaugytojų dienai, 23–24. https://hdl.handle.net/20.500.12512/98945
Copyright (c) 2023 Lina Kankalė, Laima Milkintaitė
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.