ES šalių grupavimas, vertinant su CO₂ emisija susijusius rodiklius

Authors

  • Giedrė Lapinskienė Vilniaus kolegija
  • Inga Pašiušienė Vilniaus kolegija
  • Rita Martišienė Vilniaus kolegija

DOI:

https://doi.org/10.59476/mtt2026.v1i22.765

Keywords:

anglies dioksidas, bendrasis vidaus produktas, atsinaujinančioji energija, energijos intensyvumas, Europos Sąjunga

Abstract

Spartus ekonomikos vystymasis daro reikšmingą poveikį aplinkos būklės blogėjimui, o klimato kaita išlieka viena svarbiausių šių procesų problemų. Nepaisant tarptautinių organizacijų, vyriausybių, verslo subjektų ir visuomenės pastangų, šios problemos vis dar nepavyksta suvaldyti. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – sugrupuoti Europos Sąjungos (ES) šalis pagal CO₂ (anglies dioksido) emisijas ir kitus susijusius rodiklius, siekiant nustatyti panašias vystymosi tendencijas. Tyrime naudoti 27 ES valstybių narių 2000–2023 m. laikotarpio duomenys. Duomenys gauti iš „Eurostat“ duomenų bazės ir normalizuoti. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą CO₂ emisijų tematika; atlikti duomenų grupavimą taikant statistinius metodus; identifikuoti ir apibūdinti gautų grupių ypatybes. Tyrime taikomi metodai: mokslinės literatūros analizė, k-vidurkių (K-means) klasterizavimo metodas ir rezultatų interpretavimas remiantis ekonomine logika. Analizei pasirinkti rodikliai: CO₂ emisijos (tonomis vienam gyventojui), bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, atsinaujinančiosios energijos dalis (RENC) ir energijos intensyvumas. Toks rodiklių derinys leidžia sistemiškai įvertinti šalių panašumus ir išskirti klasterius, atspindinčius skirtingus žaliosios transformacijos modelius. Atlikus klasterinę analizę nustatytos trys šalių grupės, pasižyminčios panašiomis vystymosi tendencijomis. Gauti rezultatai iš esmės sutampa su kitų autorių įžvalgomis apie šalių grupavimą pagal ekonominio išsivystymo ir aplinkosauginių rodiklių sąsajas. Vis dėlto tyrimo rezultatus riboja analizuojamo laikotarpio apimtis ir taikomo metodo prielaidos, kadangi k-vidurkių metodas neįvertina visų galimų išorinių veiksnių įtakos. Todėl nuoseklus šalių vystymosi stebėjimas ir tolesni tyrimai yra būtini siekiant išsamiau įvertinti ekonomikos ir energetikos transformacijos procesus.

References

1. Akar, G., Kaplan, E. A., Güler, İ., & Şahin, S. (2025). Has the Environmental Kuznets Curve hypothesis become stronger? A comparative analysis for OECD countries and selected late-industrialising Asian economies. Journal of Environmental Management, 394, 127575. https://doi.org/10.1016/j.jenvman.2025.127575

2. Apergis, N., & Payne, J.E. (2009). CO2 emissions, energy use, and output in central America. Energy Policy, 37(8), 3282–3286. https://doi.org/10.1016/j.enpol.2009.03.048

3. Balsalobre-Lorente, D., Shahbaz, M., Roubaud, D., & Farhani, S. (2018). How do economic growth, renewable electricity, and natural resources contribute to CO₂ emissions? Energy Policy, 113, 356–367. https://doi.org/10.1016/j.enpol.2017.10.050

4. Basílio, M. (2025). Renewable energy and energy efficiency: An exploratory study in EU countries, Sustainable Futures, 9, 100514. https://doi.org/10.1016/j.sftr.2025.100514

5. Beckerman, W. (1992). Economic growth and the environment: whose growth? Whose environment? World Development, 20(4), 481–496. https://doi.org/10.1016/0305-750X(92)90038-W

6. Bilan, Y., Streimikiene, D., Vasylieva, T., Lyulyov, O., Pimonenko, T., & Pavlyk, A. (2019). Linking between renewable energy, CO2 emissions, and economic growth: Challenges for candidates and potential candidates for the EU membership. Sustainability, 11(6), 1528. https://doi.org/10.3390/su11061528

7. Brock, W.A., & Taylor, M.S. (2010). The green Solow model. Journal of Economic Growth, 15(2), 127–153. https://doi.org/10.1007/s10887-010-9051-0

8. Cao, H., Khan, M.K., Rehman, A., Dagar, V., Oryani, B., & Tanveer, A. (2022). Impact of globalisation, institutional quality, economic growth, electricity and renewable energy consumption on Carbon Dioxide emissions in OECD countries. Environ Sci Pollut Res. 29, 24191–24202. https://doi.org/10.1007/s11356-021-17076-3

9. Chen, C., Pinar, M., & Stengos, T. (2022). Renewable energy and CO2 emissions: New evidence with the panel threshold model. Renewable Energy, 194, 117–128. https://doi.org/10.1016/j.renene.2022.05.095

10. Dinda, S. (2004). Environmental Kuznets curve hypothesis: a survey. Ecological Economics, 49, 431–455. https://doi.org/10.1016/j.ecolecon.2004.02.011

11. Dinda, S. (2006). Reassessing the environmental Kuznets curve for CO2 emissions: A robustness exercise. Ecological Economics, 57(1), 152–163. https://doi.org/10.1016/j.ecolecon.2005.03.031

12. European Commission. (2022). Renewable energy targets. Https://Energy.Ec.Europa.Eu/Topics/Renewable-Energy/Renewable-Energy-Directive-Targets-and-Rules/Renewable-Energy-Targets_en

13. Eurostat. (2024). Eurostat. https://ec.europa.eu/eurostat/data/database

14. Everitt, B. S., Landau, S., Leese, M., & Stahl, D. (2011). Cluster analysis (5th ed.). John Wiley & Sons. https://doi.org/10.1002/9780470977811

15. Gatto, A., Mattera, R. & Panarello, D. (2024). For whom the bell tolls: A spatial analysis of the renewable energy transition determinants in Europe in light of the Russia-Ukraine war. Journal of Environmental Management. 352, 119833. https://doi.org/10.1016/j.jenvman.2023.119833

16. Grossman, G. M., & Krueger, A. B. (1991). Environmental impact of a North American free trade agreement. Working Paper 3194. National Bureau of Economic Research. https://www.nber.org/system/files/working_papers/w3914/w3914.pdf

17. Grossman, G. M., & Krueger, A. B. (1995). Economic growth and the environment. Quarterly Journal of Economics, 110, 353–377. http://dx.doi.org/10.2307/2118443

18. Hasanov, F. J., Mukhtarov, S., Suleymanov, E., & Shannak, S. (2024). The role of renewable energy and total factor productivity in reducing carbon emissions: A case of top-ranked nations in the renewable energy country attractiveness index. Journal of Environmental Management, 361, 121220. https://doi.org/10.1016/j.jenvman.2024.121220

19. Hassan, Q., Nassar, A. K., Al-Jiboory, A. K., Viktor, P., Telba, A. A., Awwad, E. M., Amjad, A., Fakhruldeen, H. F., Algburi, S., Mashkoor, S. C., Jaszczur, M., Sameen, A. Z., & Barakat, M. (2024). Mapping Europe renewable energy landscape: Insights into solar, wind, hydro, and green hydrogen production. Technology in Society, 77, 102535. https://doi.org/10.1016/j.techsoc.2024.102535

20. Holtz-Eakin, D., & Selden, T. M. (1995). Stoking the fires? CO2 emissions and economic growth. Journal of public economics, 57, 85–101. https://doi.org/10.1016/0047-2727(94)01449-X

21. Kasperowicz, R., Bilan, Y., & Štreimikienė, D. (2020). The renewable energy and economic growth nexus in European countries. Sustainable Development, 28, 1086–1093. https://doi.org/10.1002/sd.2060

22. Lapinskienė, G., Tvaronavičienė, M., & Vaitkus, P. (2014). Greenhouse gases emissions and economic growth: Evidence substantiating the presence of environmental Kuznets curve in the EU. Technological and Economic Development of Economy, 20(1), 65–78. https://doi.org/10.3846/20294913.2014.881434.

23. Lyulyov, O., & Pimonenko, T. (2025). Mapping Cultural Influence on Green Economic Development. Economics and Culture, 22(1), 81–96. https://doi.org/10.2478/jec-2025-0007

24. Marra, A., & Colantonio, E. (2021). The path to renewable energy consumption in the European Union through drivers and barriers: A panel vector autoregressive approach. Socio-Economic Planning Sciences, 76, 100958. https://doi.org/10.1016/j.seps.2020.100958

25. Murshed, M., Apergis, N., Alam, M. S., Khan, U., & Mahmud, S. (2022). The impacts of renewable energy, financial inclusivity, globalization, economic growth, and urbanization on carbon productivity: Evidence from net moderation and mediation effects of energy efficiency gains. Renewable Energy, 196, 824–838. https://doi.org/10.1016/j.renene.2022.07.012

26. Nazir, M. I., Nazir, M. R., Hashmi, S. H., & Ali, Z. (2018). Environmental Kuznets curve hypothesis for Pakistan: empirical evidence form ARDL bound testing and causality approach. Int. J. Green Energy, 15(2), 1–11. https://doi.org/10.1080/15435075.2018.1529590

27. Rao, A., Kumar, S., & Karim, S. (2024). Accelerating renewables: Unveiling the role of green energy markets. Applied Energy, 366, 123286. https://doi.org/10.1016/j.apenergy.2024.123286

28. Saboori, B., & Sulaiman, J. (2013). CO growth in the association of Southeast Asian Nations (ASEAN) countries: a cointegration approach. Energy, 55, 813–822. https://doi.org/10.1016/j.energy.2013.04.038

29. Shahnazi, R., & Shabani, Z. D. (2021). The effects of renewable energy, spatial spillover of CO2 emissions, and economic freedom on CO2 emissions in the EU. Renewable Energy, 169, 293–307. https://doi.org/10.1016/j.renene.2021.01.016

30. Stern, D. I. (2018). Environmental Kuznets Curve. Encyclopedia of Energy, 2, 517–525. http://sterndavidi.com/Publications/EKC.pdf

31. United Nations. (2015). Paris Agreement - Paris Agreement text English. https://unfccc.int/files/essential_background/convention/application/pdf/english_paris_agreement.pdf

32. Vella, R. C., Martínez. R, F. J., Yousif, C., & Camilleri, L. (2021). Thermal comfort in places of worship within a Mediterranean climate. Sustainability, 13(13), 7233. https://doi.org/10.3390/su13137233

33. Ziemblińska, K., Urbaniak, M., Huang, J., Olejnik, J., & Kundzewicz, Z. W. (2025). Decoupling of economic growth and CO₂ emissions in 11 European Union Member States in Central and Eastern Europe. Sustainable Energy Technologies and Assessments, 82, 104482. https://doi.org/10.1016/j.seta.2025.104482

Downloads

Published

2026-07-01

Issue

Section

Socialinių mokslų tyrimai

How to Cite

ES šalių grupavimas, vertinant su CO₂ emisija susijusius rodiklius. (2026). Mokslo Taikomieji Tyrimai Applied Research, 1(22), 61-68. https://doi.org/10.59476/mtt2026.v1i22.765

Most read articles by the same author(s)