ŠALIES FINANSINIO SAUGUMO POVEIKIS PAJAMŲ NELYGYBEI

Abstract

Šalies finansinis saugumas sudėtingas ir daugiakomponentis reiškinys, kuris gali būti apibrėžiamas kaip šalies gebėjimas apsaugoti savo finansų sistemą nuo vidinių ir išorinių grėsmių, užtikrinti jos plėtrą ir ekonomikos augimą ilgalaikėje perspektyvoje, nepažeidžiant šalies finansinio suverenumo. Diskusijos apie šalies finansinį saugumą, jo reikšmę ekonomikos augimui ir tvarumui ypač suintensyvėjo po 2008 m. finansų krizės. Vėliau šios srities tyrimų proveržį paskatino 2020 m. pasaulinė pandemija, o 2022 m. geopolitinės situacijos pokyčiai ir su tuo įsisiję nauji iššūkiai tapo postūmiu daugiau dėmesio skirti šalies finansinio saugumo palaikymo priemonių efektyvumui.
Didėjant nestabilumui regione šalies finansinio saugumo tendencijos tampa glaudžiai susijusios su darbo jėgos ir verslo lankstumu, gebėjimu sparčiai prisitaikyti, persiorientuoti, diversifikuoti savo veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti išlikimą. Kita vertus, sparčiai auganti migracija, infliacija, nedarbo lygis didina ir socioekonominių problemų mastą. Šalims tenka spręsti skurdo, augančio socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų skaičiaus, pajamų nelygybės ir kitas problemas, reikalaujančias papildomo finansavimo. Daugelyje šalių pajamų nelygybė ilgalaikėje perspektyvoje pasižymi augimo tendencijomis. Pastebima, kad ne tik nuolatos auga atotrūkis tarp 10 proc. turtingiausių ir 10 proc. skurdžiausių gyventojų pajamų, bet taip pat turtingiausiųjų pajamos auga greičiau nei skurdžiausiųjų. Pajamų nelygybės problemai gilėjant pripažįstama, kad rinka pati savaime nėra pajėgi užtikrinti tolygaus pajamų pasiskirstymo, todėl šis uždavinys tenka valstybei. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį pajamų nelygybei. Tyrimo metu naudojama kvantilinė regresinė analizė, kuri leidžia įvertinti šalies finansinio saugumo poveikį skirtinguose pajamų nelygybės lygiuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šalies finansinis saugumas didina atotrūkį tarp žemiausias ir aukščiausias pajamas gaunančių gyventojų, tai atvejais kai pajamų nelygybė yra žemesnio nei vidutinis lygis.