SĄŽININGA PREKYBA: LIETUVOS VARTOTOJŲ POŽIŪRIS

Abstract

Darnaus vystymosi siekiai, klimato kaita, atliekų tvarkymo problemos, masinio vartojimo augimas – probleminės viso pasaulio vystymosi sritys. Visos šios sritys vienaip ar kitaip susijusios su darnaus vystymosi siekiais. Vienas iš būdų, įgalinančių per vartojimą prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų – produktų, kurie ženklinami sąžiningos prekybos ženklu, vartojimas. Sąžiningos prekybos sistema pasaulyje vystoma pakankamai seniai. Svarbu tai, kad šios iniciatyvos dėka per vartojimo praktiką vartotojas gali prisidėti prie orių darbo sąlygų skatinimo, taip pat darbo vietų, kuriose nėra išnaudojamas vaikų darbas, kūrimo ir palaikymo. Atlikti moksliniai tyrimai (Le Grand , Roberts, Chandra 2021), bei (Hainmueller, Michael, Hiscox, Sandra 2015) rodo, kad nors sąžiningos prekybos iniciatyva yra vis labiau palaikoma pasaulio vartotojų, tačiau šios iniciatyvos palaikymas dažniausiai glaudžiai siejasi su vartotojų informuotumu, informacijos turėjimu apie sąžiningos prekybos ženklo siunčiamą informacinę žinutę vartotojui. Kuo vartotojai turi daugiau informacijos apie sąžiningos prekybos ženklo esmę, prasmę, siunčiamą žinutę, tuo dažniau pirkimo veiksmu prisideda prie šios iniciatyvos palaikymo. Šiame straipsnyje yra aptariama sąžiningos prekybos koncepcija, taip pat pristatomi Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys, kurie rodo, kad Lietuvos vartotojai turi nepakankamai žinių apie sąžiningą prekybą, o sąmoningas šiuo ženklinimu pažymėtos produkcijos pirkimas nėra aukštas.