COVID-19 TEISINIŲ APRIBOJIMŲ VERTINIMAS: LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS

Abstract

2020 metų kovo 11 dieną Pasaulinė sveikatos organizacija dėl COVID-19 paskelbė pasaulinę pandemiją. Nuo COVID-19 iki 2022 m. spalio mėn. mirė daugiau nei 6,5 milijono pasaulio gyventojų. Įprastas socialinio gyvenimo ritmas visame pasaulyje buvo ir vis dar yra sutrikdytas. Šalys ėmėsi žmonių judėjimo, mokymosi, darbo sąlygų keitimo taikant apribojimus. Pasaulio mokslininkai (Melo ir Soares (2020, André de Palma, Shaghayegh Vosough, Feixiong Liao, (2022) ir kt.) susitelkė ne tik siekdami kuo skubiau sukurti vakciną nuo COVID-19, tačiau ir vykdydami įvairius tyrimus, kurie apima žmonių elgsenos analizę, socialinę psichologinę sveikatą, kitus aspektus, pakitus įprastoms socialinio gyvenimo sąlygoms ir susidūrus su griežtais apribojimais. Įvairūs atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad apribojimų pasekmės yra pačios įvairiausios – nuo pablogėjusios psichologinės savijautos, iki gyvenimo būdo pasikeitimo, renkantis mažiau aktyvų, uždaresnį gyvenimo būdą. Pasikeitė ir žmonių apsipirkimo įpročiai. Vis dažniau naudojamasi elektroninių parduotuvių paslaugomis. Visa tai, bendrąja prasme, prisideda tiek prie socialinių, tiek ir prie ekonominių pokyčių atsiradimo. Kita vertus, pavyzdžiui, Lietuvoje, susidūrus su energetine krize, vyriausybės lygmeniu siūloma nuotolinio darbo alternatyva, kaip galimybė taupyti žymiai pabrangusių energijos išteklių naudojimą. Nuotolinio darbo įgūdžiai daugeliui Lietuvos gyventojų susiformavo būtent COVID-19 apribojimų metu. Taigi galima teigti, kad COVID-19 metu taikytų apribojimų pasekmes galima vertinti ne vien tik neigiamai. Šiame straipsnyje yra pristatomi 2021 metais vykdyto Lietuvos gyventojų kiekybinio tyrimo duomenys. Tyrimo tikslas – ištirti, kaip Lietuvos gyventojai vertina COVID-19 teisinius apribojimus, kuriais buvo siekiama valdyti COVID-19 situaciją. Gauti duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojai labai nevienareikšmiškai vertino Galimybių paso įvedimą, judėjimo apribojimus, menkai pasitikėjo valdžios priimamais sprendimais, skirtais pandemijai valdyti.