STUDENTŲ TARPASMENINĖS KOMUNIKACIJOS RAIŠKOS YPATUMAI STUDIJUOJANT PER COVID-19 PANDEMIJĄ

Abstract

Susidūrus su COVID-19 pandemijos paskatintais pokyčiais, pradėta iš kitos perspektyvos žvelgti į visuomenės komunikacinius procesus, įsigalėjo virtualus bendravimas ir bendradarbiavimas. Virtuali komunikacija buvo pasitelkiama studijų procesui ir tapo kiekvieno studento kasdienybe: virtualiu tarpusavio bendravimu, paskaitomis, atsiskaitymais, vertinimo procesais bei informacijos sklaida ir net viso studijų proceso sampratos pokyčiais. COVID-19 pandemijos sukeltų visuomeninių pokyčių vykdomi tiriamieji procesai leidžia teigti, jog įvairūs komunikacijos lygmenys yra svarbūs studijų procese, o tiesioginis sąryšis tarp studentų tarpasmeninės komunikacijos kitimo bei studijų kokybės nėra iki galo išnagrinėta sritis. Todėl itin svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką studentų tarpasmeninės komunikacijos pokyčiai turi studijų procesui bei rezultatams. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos studentų tarpasmeninės komunikacijos ypatumus COVID-19 pandemijos metu bei nustatyti šios komunikacijos įtaką studijoms. Tyrimui naudoti metodai: mokslinių šaltinių analizė, anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė akivaizdžią studentų tarpasmeninės komunikacijos bei studijų rezultatų pokyčių sąsają. Nors studentai linkę nuolat pasitelkti socialinius tinklus kaip populiariausią tarpusavio ryšio kūrimo priemonę, dauguma apklaustųjų pandemijos metu įvardijo labiau neigiamą tarpasmeninės komunikacijos patirtį, nes susidūrė su sunkesniu informacijos įsisavinimu, gyvo bendravimo ir diskusijų trūkumu, sudėtingesne asmenybės saviraiška. Apklaustieji pastebėjo ir dažnesnes psichologines problemas: baimę bendrauti pirmuose susitikimuose, depresijos požymius, studentų, kaip grupės narių, nepakankamą įvertinimą tarp bendraamžių. Apklaustųjų atsakymų tendencijos rodo, jog tarpusavio bendravimo pokyčių poveikį studijų procesui ir rezultatams studentai dažniausiai linkę vertinti kaip turintį vidutinį arba gana stiprų poveikį. Tarpusavio bendravimo dažnumas veikia kaip reikšmingas motyvacinis veiksnys, būtinas sėkmingam studijų procesui. Tik nedidelė dalis apklausoje dalyvavusių pastebėjo teigiamus komunikacijos patirties ypatumus: sustiprėjusį komandinį bendravimą, lengvesnį ir greitesnį problemų sprendimą, darbo procesą. Įvardydami, kokią komunikaciją įsivaizduoja kaip tinkamiausią tarp studentų, dažniausiai apklaustieji minėjo mišrų komunikacijos būdą.